Vakaras Apvertęs Mūsų Likimus

•27•

Įėjusi į koridorių mane pasitiko tik spengianti tyla. Ką šie žmonės veikia dieną, jei naktį atrodo, jog tuoj sugrius namas? Lėtai pradėjusi eiti dairiausi ieškodama kokių nors pravertų durų ar bent jau žmonių. Tačiau aplink mane tebuvo keli kraupūs paveikslai ir daug durų. Iš išorės šis pastatas neatrodė toks didelis, koks yra iš vidaus. Ant kiekvieno kambario durų buvo užrašyta jo numeris. Manasis 08E. Vos pirmą kartą jį pamačiau kaip mat užstrigo atminty. Šis namas taip pat pasižymėjo savo staigiais posūkiais. Atrodė lyg vaikščiočiau po labirintą ir niekada neraščiau išėjimo. Netikėtai kažkoks vaikinas išėjęs iš kambario susvyravo ir pažvelgė į mane. Matėsi, jog jis buvo girtas, labai girtas.. pasirėmęs į sieną išsišiepė parodydamas savo ryškiai geltonus dantis. Vyras buvo prasisegęs marškinius ir netvarkingai užsirišęs kaklaraištį. Mus skyrė tik keli žingsniai, tad jo alkoholio kvapas labai stipriai sklido link manęs. Susiraukusi norėjau nekreipdama dėmesio praeiti pro jį tačiau vyras užstojo man kelią. Išsigandusi norėjau atšokti atgal tačiau jis staiga uždėjo savo rankas man ant liemens ir prispaudė prie sienos. Suraukusi nosį stengiausi nekvėpuoti ir kartu neapsivemti. Uždėjusi savo rankas jam ant liemens stengiausi jį atstumti tačiau jis kaip uola nepajudėjo iš vietos

- Ir kur gi tu skubi? Mes, juk tik pasilinksminsim,- šlykščiai tarė suspausdamas mano klubus. Nubėgus ašarai prisiminiau apie tos nakties prisiminimus kai mane prievartavo toks pat senas šunksnukis. Prikišęs savo veidą prie pat manojo apsilaižė lūpas ir kraupiai šyptelėjo

- Paleisk mane!,- kuo garsiau tariau tačiau manęs spėju niekas neišgirdo, kadangi balsas buvo per silpnas. Jis tik nusijuokė ir pervedė savo šiukščia ranka man per nugarą. Sustingusi stengdamasi save suimti, tad išnaudojus paskutinius sveiko proto likučius spyriau jam į tarpkojį ir jis susilenkęs pradėjo keiktis, kol tuo metu aš greitai pabėgau kiek tik mano kojos nešė. Net nesidairydama bėgau koridoriais su tūkstantį kartų greičiau plakančia širdimi, kol galiausiai pasiekiau koridoriaus galą ir pradėjau belstis į pačias paskutines duris. Man nerūpėjo kas ten gali būti, kadangi tas senis vis dar galėjo ateiti bet kurią sekundę, tad apėmusi panika privertė dar labiau išsigąsti. Net nepastebėjau kai prieš mane atsidarė durys ir aš vos neįpuoliau žmogui į glėbį, o tiksliau vaikinui

- Padėkit man, mane nori išprie...,- nebaigusi sakinio sustingau. Prieš mane stovėjo ne kas kitas kaip Meisonas. Ji buvo be marškinėlių, tad net nenorėdama pastebėjau už jo merginą, kuri sėdėjo ant rašomojo stalo tik su apatiniais. Supratusi kas čia vyksta pasitraukiau kelis žingsnius atgal ir dar kartą pažvelgiau į koridorių kuriame rodos jau nebebuvo to vyro

- Kas atsitiko Laila?,- tingiu balsu tarė pasiremdamas į duris. Prasižiojusi norėjau pakartoti, tai ką prieš tai sakiau tačiau pamačius merginos keistą šypseną persigalvojau

- Nieko..,- atsidusau

- Taigi tu atėjai į čia dėl nieko?,- jis pažvelgė į mane ir aš papurčiau galvą

- Aš norėjau.. amm... paklausti kur virtuvė,- prisiminusi savo tikslą tariau ir jis prisimerkė

- Pasuk į dešinę, ten ją ir rasi,- jam tai tarus linktelėjau galvą ir išgirdau blondinės balsą

- Mažuti ateik pas mane, noriu ir vėl tave pajusti,- cypenčiu balseliu tarė ir aš pavarčiau akis, o pažvelgusi į Meisoną pamačiau jo į mane įsmeigtas akis

- Ateinu mažyte,- šyptelėjęs vis dar giliu žvilgsniu žvelgdamas į mane tarė ir užtrenkė duris man prieš veidą dar prieš tai mirktelėdamas. Giliai įkvėpusi stengiausi negalvoti ką jis darė su ta mergina, nes vos tik pasitraukus toliau nuo durų išgirdau jos juoką ir dejonę. Kaip Meisonas ir minėjo pasukusi į dešinę radau didelę virtuvę kurioje laimei nebuvo daug žmonių. Tarp jų pastebėjau ir Vilą sėdintį prie stalo ir bendraujantį su kažkokia mergina. Jai nusišypsojusi vaikinas paėmė jos ranką ir suspaudė savojoje. Mane pastebėjęs jis šiek tiek šyptelėjo ir aš iškėliau nykščius priversdama jį pavartyti akis. Nieko nestebima nuėjau prie šaldytuvo ir išsitraukiau jogurtą su braškėmis. Kaip aš laukiau šio momento, kai galėsiu pagaliau valgyti normalų maistą

- Fui, kaip gali tai valgyti?,- išgirdusi merginos balsą pasisukau į jos pusę ir susiraukiau

- Paprastai. Imi ir valgai,- demonstratyviai įsidėjau jogurto šaukštelį į burną kartu dirbtinai nusišypsodama

- Ar tu bent jau įsivaizduoji kiek daug ten kalorijų? Todėl aš ir nevalgau tokių dalykų. Matai kokia tobula mano figūra, o tau užtat reikėtų pasilaikyti dietos,- iškėlusi galvą tarė

- Užtat ir esi tokia perkarusi, jog visi vadina lenta,- lengvai tariau nekreipdama dėmesio į jos žodžius

- Iš kur žinai, jog mane taip vadina?,- įsižeidusi tarė ir aš tyliai nusijuokiau, suprasdama, jog pataikiau tiesiai į dešimtuką. Pažvelgusi į susirinkusius žmones pastebėjau jų kaip visada nukreiptus žvilgnius į mus

- Girdėjau kaip keli vaikinai kalbėjo ir žinai kas dar?... jie galvoja, jog tavo krūtinė netikra,- man tai tarus tyliai ji tuoj pat pažvelgė savo didžiulę krūtinę, kuri neabejotinai buvo netikra ir susiraukė

- Tu meluoji!,- ji sušuko, kai aš tuo metu nuėjau iki šiūkšliadėžės išmesti jogurto pakuotę,- žinai, o tavo motina tikriausiai nebuvo labai jau šventuolė, jog paliko tave vos gimus. Matyt buvai jai tik kliūtis gyvenime, todėl ir atsikratė kaip nereikalingu daiktu,- pykčio persunktu balsu tarė ir manyje sužibo kibirkštys

- Tu net neįsivaizduoji kas mano motina ir neturi teisės taip apie ją kalbėti,- atsisukusi šaltai tariau ir ji kreivai šyptelėjo supratusi, jog užkibau ant jos masalo

- Tai kodėl ji tave paliko. Galbūt ji taip pat buvo tokia pati kalė kaip ir tu?,- papūtusi lūpas tarė. Suspaudusi kumščius dėjau žingsnį link jos, kol ji tuo metu keistai šypsojosi

- Tai ne tavo sušiktas reikalas!,- piktai sušukau ir puoliau ant jos parversdama ant žemės. Mergina sucypusi bandė mane nustumti tačiau kadangi buvo labai silpna nieko nepavyko. Apžergusi ją pradėjau trankyti net nežiūrėdama kur taikau. Aplink mane kilo didžiulis triukšmas tačiau niekas nedrįso prisiartinti prie manęs. Tikrai neleisiu, jog tokia kekšė taip kalbėtų apie mano motiną. Nors ir nepažįstu jos tačiau žinau, jog ji tokia tikrai nebūtų. Mergina užsidengusi veidą spiegė tačiau man tai nerūpėjo, kadangi aš liejau savo įtūžį, kuris jau seniai norėjo išeiti ir dabar tam kaip tik atėjo proga. Netrukus buvau atplėšta nuo merginos ir iškelta į orą. Pradėjusi spardytis tuo pat buvau nuleista ant žemės ir prispausta prie vaikino krūtinės. Blondinė atrodo buvo ne mažai sumušta, kadangi iš nosies bėgo kraujas, o veidas buvo apdraskytas ir raudonas, patenkinta savo rezultatu nusišypsojau tačiau neilgai, kadangi tuoj pat buvau išvilkta iš virtuvės ir smarkiai įrėminta į sieną. Meisono tamsios žalios akys piktai žvelgė į mane, kol aš tuo metu vis dar šypsojausi

- Visai išprotėjai?!,- piktai tarė ir man nuo veido tuo pat dingo šypsena,- ar matei ką padarei?! Juk dabar ji nedalyvaus rinkoje dėl tavo kaltės! Ir galėsi džiaugtis pakeisdama ją,- sušuko ir aš sustingau pagalvodama apie jo paskutinius žodžius

- Rinkoje?,- tyliu balsu paklausiau ir pradėjau purtyti galvą,- ne, aš nenoriu į rinką,- žvelgdama į jo šaltas akis tariau ir jis atsitraukė

- Niekam nerūpi ar to nori ar ne,- šaltai taręs perbraukė per plaukus ir mane nukrėtė šaltis

- Ne ne, prašau galiu šokti, bet tik ne būti su kažkokiu vyru,- purtydama galvą tariau,- gali man liepti daryti bet ką, tik ne tai,- silpnu balsu pasakiau ir jis šyptelėjo. Priėjęs pakėlė mano smakrą ir įsižiūrėjo į akis

- Jei nenori būti rinkoje tuomet turi permiegoti su manimi. Savo noru,- švelniai tarė ir perbraukė per skruostą sukeldamas šiurpuliukus,- tau rinktis,- sušnabždėjo ir aš nuleidau galvą sustingdama. Kaip aš galiu atsiduoti vyrui, kurio nemyliu? Tačiau jei eisiu į rinką tuomet bus dar blogiau. Kas žino ko užsimanys tie seniai. Prikandusi lūpą užsimerkiau ir vos girdimu balsu sušnabždėjau:

- Gerai, tebūnie permiegosiu su tavimi