Vakaras Apvertęs Mūsų Likimus

•34•

Lėtai slinkdama link virtuvės  klausiausi kiekvieno garselio, kadangi tikrai nenorėjau sutikti Meisono.  Po šios nakties išvis norėjau jį pamiršti. Atrodo, jog net ir dabar jaučiu jo rankas slystančias mano šlaunimis ar šlapius bučinius paliktus ant kaklo. Nusipurtydama įžengiau į pilną žmonių virtuvę ir apsidariau pastebėdama man mojuojančią Beką. Su ja taip pat sėdėjo ir Vilas, tad šyptelėjus jiems pagriebiau nuo stalo jogurtą kartu su šaukšteliu ir nupėdinau link jų

- Kažkas turėjo karštą naktelę,- Vilas prabilo, o aš pasimečiau vaidindama susidomėjusia jogurtu

- Kas turėjo?,- apsimesdama nesupratusia paklausiau ir jis pavartė akis

- Tu brangute. Pamiršai paslėpti tą ryškų nasosą sau ant kaklo, o ir beto esi su vyriškais marškiniais. Dar vienas dalykas, tu šlubuoji,- viską išsakęs užsičiaupė, o aš pažvelgiau į Beką prašydama pagalbos. Ji papurčiusi galvą suspaudė lūpas. Tai buvo ženklas, jog ji tikrai nesikiš. Giliai atsidususi įsidėjau šaukštelį jogurto į burną ir nurijau stengdamasi gaišinti laiką,- Na?,- Vilas pratarė žvelgdamas tiesiai man į akis

- Nežinau apie ką tu kalbi,- lengvai tariau stodamasi. Jo akims nukrypus už manęs papurčiau galvą. Pajautusi šaltas rankas aplink mano liemenį sustingau, o laikytas jogurto pakelis beveik išslydo iš rankų. Tas pats šaltis, kurį jaučiu prie jo dabar stingdė dar labiau, o didelės rankos mane apglėbusios neleido pajudėti iš vietos. Lėtai pasukusi galvą į Meisoną pastebėjau kaip visada rimtą ir šaltą jo žvilgsnį

- Einam su manim. Dabar,- trumpai taręs prispaudė savo kūną prie manojo ir pajautusi jo pasididžiavimą remiantis į mane sukilo karštis visame kūne. Jam norint mane nusitemti už nugaros išgirdau Vilo balsą:

- Tai štai kas tas laimingasis,- jis nusijuokė. Meisonas susiraukęs perliejo jį žvilgsniu ir kaip tik iš kampų išlindo visos barbės degindamos mane žvilgsniu. Susigūžusi norėjau išsilaisvinti iš jo glėbio tačiau nieko neišėjo

- Dabar taip, visi paklausot,- jis garsiai tarė atkreipdamas dėmesį,- išgirsiu nors vieną blogą žodį apie Lailą, galit atsisveikint su savo galvom,- piktai taręs greitai išsivedė iš virtuvės, o joje kilo sumaištis. Širdžiai plakant lyg pašėlus lėkiau paskui jį vos spėdama dėti žingsnius. Mano nuostabai jis koridoriuje užsuko į visai kitą pusę, nei jo kambarys. Pasiekę kažkokias duris jas atidarė, o prieš mane atsivėrė sporto salė su įvairiais treniruokliais

- Ką mes čia veikiam?,- prisimerkusi paklausiau ir jis žvilgtelėjo į mane

- Man reikia kažkaip atsipalaiduoti,- jis tarė eidamas link bokso kriaušės

- Ir prie ko čia aš?,- keistai pažvelgiau į jį

- Nes tu man padėsi tai padaryt,- vaikinas užsidėjo bintą ir prie mano akių nusirengė bliuskutę. Greitai uždėjusi rankas ant akių nusisukau išgirsdama jo kikenimą,- juk matei šianakt mane dar ne tiek. Beto tai ne paskutinis kartas,- lėtai atsisukusi išraudau pamačiusi, jog jis nesigėdydamas žvelgė į mane. Nesusivaldydama peržvelgiau jo kūną priversdama savo širdį trumpam sustoti. Tobulai ištreniruotas kūnas ir tatuaruotės dengiančios beveik jį visą, išskyrus nugarą. Užsižiūrėjusi į jį net nepastebėjau kaip vaikinas pradėjo trankyti kriaušę iš visų jėgų. Susidėjusi rankas ant krūtinės stebėjau jo kiekvieną lopinėlį, kuris galiu pripažinti buvo tobulas. Aiškiai suprantama kodėl jam ant kaklo norėsi visos merginos. Pagalvojusi apie tai pavarčiau akis ir kaip tik tuo metu pagavau save... pavyduliaujančią? Ne, to tikrai nebus. Jis tiesiog karštas vaikinas, kuris tik ir siekia į save atkreipti dėmesį. Nukreipusi žvilgsnį pastebėjau treniruoklį pastatytą visai netoli jo, tad nusprendžiau jį išbandyti. Nupėdinusi peržvelgiau apsvarstydama, kuriai kūno daliai jis reikalingas. Mano manymu jis skirtas pilvo presui ir rankoms, tad atsisėdusi paėmiau iš šono esančias rankenas ant kurių buvo svarmenys ir traukiau žemyn tačiau nepavyko jų net pakrutinti, kadangi buvau per silpna arba tiesiog nemokėjau juo elgtis

- Ne taip darai,- atsklido Meisono balsas. Tik dabar pastebėjau, jog jis nebadaužė kriaušės tačiau stebėjo mane pasirėmęs. Pavarčiusi akis nekreipiau dėmesio į jo žodžius ir toliau stengiausi iš visų jėgų kažką padaryti. Išgirdusi jo žingsnis artėjančius link manęs sustojau ir lėtai į jį atsisukau. Vaikinui priėjus, jis vertinamai peržvelgė mane ir papurtė galvą,- rankos turi būti padėtos atvirkščiai, kadangi taip bus daugiau jėgos,- priartėjęs prie manęs apsuko rankas, o aš trumpam nustojau kvėpuoti dėl jo tokio artumo. Kaip elgtis prie vaikinu kurio nekenti tačiau su juo permiegojai? Bet tai nebuvo mano noras. Tai greičiau Meisono kamantinėjimas ir alkoholio kaltė,- štai taip,- prie pat veido sušnabždėjo ir patraukdamas rankas perbraukė švelniai per nuogą petį. Nukrėtęs šiupulys sugrąžino į realybę. Papurčiusi galvą patraukiau svarmenis žemyn ir mano laimei jie pajudėjo. Nusišypsojau ir pažvelgiau į Meisono patenkintą veidą. Jam patinka mane taip smugdyt. Kiekvienas mano pralaimėjimas jam lyg medalis tiesiai į rankas,- kaip matai, buvau teisus,- pasipūtėliškai tarė ir aš pavarčiau akis,- nevartyk akių,- jis įspėjamai pažvelgė į mane ir aš dar kartą jas pavarčiau

- Ir ką tu man padarysi už tai?,- pakėlusi antakį paklausiau. Jis lėtai priartėjo ir staiga rankomis atskyrė mano šlaunis. Lėtai jomis slinkdamas link manęs, visą kūną išmušė karštis, o akys prasiplėtė,- ką..ą tu darai,- tyliai sušnabždėjau. Kūnas atrodo lyg sustingo, o akys liko išplėstos ir laukiančios  pasekmių

- Tau geriau to nežinot,- prie ausies kimiai tarė ir tęsė savo šiurkščių delnų kelionę iki kol pasiekė mano marškinėlius ir juos greitai pakėlė. Sekundę sustojus širdžiai tik spoksojau tačiau vos tik atsigavau, tuoj pat pradėjau priešintis. Meisonas greitai į tai sureagavęs uždėjo savo delną man ant vietelės ir aš nustojau visiškai krutėti. Pradėjęs sukti ratus aš labiau atsirėmiau į treniruoklį ir giliai įkvėpiau prikasdama lūpą, jog nesudejuočiau

- Prašau...,- tyliai sušnabždėjau

- Ko prašai Laila,- dusliai tarė įsisiurbdamas į kaklą

- Nustok,- tariau tačiau tai išėjo lyg dejonė

- Niekada mažute,- tai taręs vaikinas įsisiurbė į lūpas galutinai mane parmušdamas. Kur mano visas protas, kai jo labiausiai  reikia? Pakėlęs Meisonas mane nunešė ant kažkokio stalo ir toliau keliavo bučiniais per visą kūną, retkarčiais užtildydamas mane bučiniu. Greitai nusmaukęs mano kelnaitės įėjo į mane dviem pirštais ir aš suspiegiau, o salėje pasigirdo aidas. Lyg erzinadamas mane Meisonas judėjo trumpais judesiais

- Meisonai,- tyliai sušnabždėjau

- Taip mažyte?,- godžiai tarė

- Aš noriu...,- negalėjau pabaigti sakinio dėl gėdos jausmo

- Ko nori kačiuk?

- Noriu tavęs,- tyliai ištariau ir išraudau. Kiek šyptelėjęs norėjo nusimauti kelnias tačiau staiga pasigirdo už durų balsai ir aš atšokusi nuo jo susitvarkiau rūbus ir plaukus. Pažvelgusi į  vaikiną pastebėjau jį nepatenkintą ir susiraukusį. Žvilgsniui nukrypus žemyn giliai įkvėpiau pamačius didelį išlikimą jo kelnėse. Man norint pro jį praeiti Meisonas sugriebė mano ranką

- Mes tai dar pratęsim,- įsakmiai tarė ir paleidęs nuėjo prie vaikinų kątik įžengusių į salę. Atsidususi greitai pasišalinau iš salės ir nupėdinau į kambarį. Vos pravėrusi duris sustingau ir išplėčiau akis negalėdama patikėti, jog ji čia.