Vakaras Apvertęs Mūsų Likimus

•3•

Kažkur netoli savęs išgirdau tylią savo telefono muzikėlę pranešančią apie skambučio gavimą. Tingiai pakėliau ranką apčiupinėdama sofą ant kurios užsnūdau. Pagaliau sugraibiusi tą padarą net nepažiūrėdama kas skambina atsiliepiau

- Klausau,- mano balsas nuskambėjo kaip senos girgždančios močiutės

- Kelk šikną iš lovos, nes šiandien važiuosime į naujai atidarytą klubą,- ji suspiegė į telefoną, jog net turėjau jį atsitraukti nuo ausies. Susiraukusi pažvelgiau į valandas, o akys atrodo ant kaktos iššoko pamačius trečią valandą dienos. Neatsimenu kada paskutinį kartą taip ilgai miegojau

- Megan, gal kitą kartą? Jaučiuosi prastai ir...

- Ne ne ne. Taip būna kiekvieną kartą, kai noriu tave kažkur nusivesti,- ji pertraukė mane savo prieštaringu balsu,- tad būk pasiruošus penktai valandai atvažiuosiu tavęs paimti ir lėksim į trasą,- net nematydama jos veido supratau, jog ji mirktelėjo, tai ji dažnai daro pasiekdama savo

- Gerai..,- nugalėtu balsu tariau ir girdėjau kaip ji pradėjo cypti lyg maža mergaitė. Nusišypsojau dėl jos tokio vaikiškumo ir padėjusi telefoną įsijungiau televizorių kuriame kaip tik rodė žinias. Atsistojusi norėjau eiti į virtuvę tačiau mane sustabdė vedėjo balsas

- Būkite atsargūs, neseniai iš kalėjimo pabėgo vaikinas vardu Meisonas Karteris. Vaikinas sėdėjęs kalėjime už nužudymą, narkotikų ir merginų pardavinėjimą. Stenkitės kuo mažiau būti lauke sutemus. Policija deda visas pastangas, jog jį surastų. Jei jį pamatytumėte nedelsiant skambinkite policijai,- vedėjui kalbant, televizoriaus ekrane pasirodė vaikino nuotrauka ir mane nukėtė šaltis. Iš jo veido buvo galima spręsti, jog jis nėra geras vaikinas. Aštrūs bruožai ir šaltos akys skleidė baimę ir nepasitikėjimą. Perbraukusi per plaukus išjungiau televizorių daugiau neklausydama ką veikėjas pasakys ir nuėjau į virtuvę. Pasidariusi arbatos žvelgiau į miestą kuriame vyko baisiausias sujudimas. Šiandien šeštadienis, o tokiomis dienomis žmonės dažniausiai bėga iš miesto į atokesnius kaimus pailsėti nuo viso triukšmo. Gaila, jog pati to niekada negalėjau padaryti. Užsigalvojusi mintys nukrypo į neseniai televizoriuje matytą vaikiną. Jis turėtų būti vienas iš didžiausių nusikaltėlių, padaręs tiek nusikaltimų. Tokius kaip jis tik ir reikia sodinti į kalėjimą iki gyvos galvos. Nes jeigu jau žmogus būna ant tiek žiaurus, jog žudytų ar niekintų merginas, jis yra nieko nevertas monstras.

Atsistojusi nuo kėdės išsiploviau puoduką ir nusprendžiau nueiti apsipirkti, kadangi šaldytuve vėjai švilpavo, o iki vakaro dar reikia kažkaip išgyventi. Užsidėjusi vieną iš savo mėgstamiausių megstukų prie jo prisiderinau juodus džinsus ir čiupusi piniginę, raktus ir telefoną išėjau iš buto. Pliusas čia gyventi dėl prekybos centro, kuris yra tik už kelių kvartalų. Išėjusi galėjau neskubant eiti į jį, kadangi Megan atvažiuos tik po dviejų valandų. Be jokių nesklandumų lengvai pasiekiau prekybos centrą ir įėjusi nusišypsojau. Žmonių jame nebuvo tiek daug kiek tikėjausi, tad greitai pasiekiau vaisių ir daržovių skyrių. Niekada nebuvau saldainių smaližė, net gi būdama vaiku dažniau suvalgydavau vaisius nei saldainius. Tuo mano teta labai stebėjosi, kadangi ir pati juos labai mėgdavo.

Po dar kelių skyrių mano produktų sąrašas užsipildė ir galėjau eiti į kasą. Susimokėjusi patraukiau link išėjimo kartu su maišu prekių. Užsižiopsojusi stebėjau neseniai pakabintą plakatą apie artėjantį paradą, kai netikėtai atsitrenkiau į žmogų. Laimei produktai neiškrito iš maišo, o žmogus praeidamas piktai sumurmėjo "žiūrėk kur eini". Jo veido negalėjau matyti, kadangi jis buvo su kapišonu tačiau matėsi, jog tai - mano metų vaikinas. Kelios tamsių plaukų sruogos buvo išlindę iš kapišono, o pats vaikinas, gero sudėjimo. Stebėdama jį mačiau kaip jis pasuko už kampo dingdamas man iš akių.