Vakaras Apvertęs Mūsų Likimus

•23•

Tai ką stovėdama ant scenos mačiau, nebuvo galima pavadinti šokiu, jau greičiau rangymąsis ir stengimąsis išversti kuo daugiau krūtinės. Visos merginos galima sakyti buvo barbės. Vos mane pamatę jos susiraukė lyg būtų citrinos suvalgę. Aišku neapsiėjau ir be kandžių replikų. Tokių kaip "Ką šita vienuolė čia veikia" arba "nežinojau, jog Meisonas įdarbina nekaltas mergeles". Nekreipdama dėmesio į tai tiesiog pavarčiau akis ir nuėjau toliau nuo jų. Stebėdama Beką bandžiau įsiminti nors kažkiek judesių tačiau pati pabandyti nedrįsau, kadangi visi vyrai esantį salėje spoksojo į sceną, o kartai net mano žvilgsnis susitikdavo su kokiu nors seniu, geriančiu alų ir varvinančiu seilę dėl kiekvienos merginos. Net nupurto šaltis pagalvojus apie ką jis fantazuoja. Toki žmonės neverti būti vyrais. Galbūt namuose jo laukia žmona su vaikais, o jis linksmai leidžia laiką apsuptas merginų ir išbarsto šeimos pinigus savo naudai. Net nepajaučiau kaip įsižiūrėjau į vieną vyrą ir jis tai pastebėjęs man mirktelėjo. Papurčiusi galvą iš karto nusisukau, jog jam nekiltų klaidingų minčių. Jų laki vaizduotė ir dabar jau, manau, jis galvoja ką darytų su tokia mergina kaip aš. Tačiau Beka minėjo, jog ne visos yra nuomuojamos. Jeigu Meisonas nuspręs, jog turėsiu tik šokti nuo širdies nusiris akmuo. Negalėčiau praleisti su vyru vienoje patalpoje ir dar žinant kuo reikia užsiimti. Nesu nusileidusi iki tokio lygio, tačiau regis Meisonas kaip tik ir stengiasi tai padaryti. Tad sveikinu jį, nes jau mažai ir tetrūksta, jog išprotėčiau. Nuo to laiko, kai užlipau ant scenos nė akimi nepažvelgiau į jį, kadangi žinojau, jog jis mane stebi. Tai trikdė dar labiau. Vos pamačius jo žvilgsnį atgręžtą į mane, per kūną pereina nematoma elektra, kuri skatina bėgti nuo jo kuo toliau... tačiau kad ir kaip nenoriu pripažinti jame yra ir kažkas, kas traukė mane link jo. Galbūt ta tamsa, kuri mus suartina arba norėjimas sužinoti daugiau apie šį vaikiną, tokį paslaptingą ir pavojingą. Man niekada nepatikdavo šiurkštūs, grubūs ir nemandagūs vaikinai, tačiau jis kažkuo išsiskyrė. Giliai širdyje žinojau, jog jis toks nėra, koks apsimeta. Jei jau buvo pamilęs merginą net gi iki ausų reiškiasi, jog jis turi jausmus, tik slepia juos po devyniais užraktais. Juos, juk turi kažkas atrakinti...

- Laila,- prie pat ausies sušuko pažįstamas balsas ir aš krūptelėjau užsiimdama už krūtinės. Išgirdusi kikenimą sau už nugaros atsisukau ir pastebėjau barbes pašaipiai žvelgiančias į mane ir juokiančiasis. Atsidususi peržvelgiau jas. Trumpam už akių užkliuvęs Meisonas privertė mane išsitiesti ir pakelti galvą. Taip parodžiau jam savo pasitikėjimą iš kurio jis dažniausiai tik nusijuokia arba labai stipriai supyksta. Dar nesu sutikusi tokio vaikino, kurio nuotaikos keistųsi kas sekundę. Vieną akimirką jis atrodo geras, kitą jau rūstus ir piktas. Galiausiai mano akims susitikus su Bekos ji man šyptelėjo ir papurtė galvą

- Ar girdėjai ką sakiau?,- ji pakėlusi antakį paklausė. Pažiopsojusi kelias sekundes bandžiau prisiminti bent kelias jos žodžių nuotrumpas, tačiau galva buvo visiškai tuščia, kadangi ją užvaldė kitos mintys. Suspaudusi lūpas papurčiau galvą ir sudėjau rankas vieną ant kitos. Pavarčiusi akis mergina pakartojo,- parodžiau pavyzdį, dabar - tavo eilė,- paprastai tarusi rankos mostu parodė į stulpą. Susiraukusi atsisukau į ją

- Ar negalėčiau pradėti juo lengvesnių dalykų, pavyzdžiui, mankštos ar paprastų judesių?,- prašydama paklausiau ir pažiūrėjau į ją maldaujančiu žvilgsniu

- Ne Laila, čia niekas nepradeda nuo mankštos,- ji nusijuokė iš mano žodžių,- tiesiog nueik ir parodyk ką gali, įsiliek į muziką,- padrąsindama tarė ir aš atsidusau, supratusi, jog nieko nepešiu. Apsižvalgius pastebėjau, jog nei viena iš merginų nešoko, o tik stebėjo mane su pašaipa lyg būčiau masalas įmestas pas grobuonis. Sunkiai nurijusi seiles išgirdau garsų krenktšelėjimą

- Judink užpakalį, jei nenori, jog atėjęs išdulkinčiau tave,- Meisonas tarė ir aš žagtelėjau dėl jo tokio pasakymo. Mums būnant dviese tai ne taip keista, tačiau jis tai ištarė garsiai ir prie visų. Išraudusi stengiausi numalšinti savo įsišėlusį kvėpavimą prisidengdama veidą, jog niekas to nepastebėtų. Pažvelgusi į Beką pastebėjau, jog ji bando sulaikyti juoką tyliai kosėdama, o merginos iš pašaipių žvilgnių pakeitė juos į piktus. Giliai įkvėpusi nuėjau prie stulpo ir staiga aplink mane užgęso šviesos. Likau tik aš mano didžiulė baimė. Trindama rankas į suknelę, stengiausi nusiraminti tačiau tai tik dar labiau paskatino nesuvaldomą jaudulį. Bekai iškėlus nykščius pasigirdo muzika ir aš sustingau. Nežinojau nuo ko pradėti, kadangi šokau tik prieš septynerius metus, tad dairydamasi ieškojau pagalbos. Jos nesulaukusi suspaudžiau lūpas į tiesią liniją ir užsimerkiau. Lėtai ištiesusi ranką pagal muzikos ritmą pradėjau judėti. Net neįsivaizdavau ar darau tai gerai, kadangi aplink save nieko nemačiau. Keli apsisukimai aplink stulpą, užpakaliuko išrietimas ir galiausiai kėdės apžergimas lyg tai būtų nekaltas judesys. Pilnai atsimerkusi apilink save negirdėjau jokio garso tik spengiančią tylą ir visų išpūstas akis. Pradėjusi greitai kvėpuoti mintis užvaldė jaudulys ir baimė, jog visa tai padariau labai blogai. Lėtai atsistojusi pasitraukiau suknelę žemyn ir man norint nužengti nuo scenos pasigirdo plojimai ir šūksniai. Greitai pažvelgusi į žmones nustebau pamačiusi juos plojant. Galvojau, jog tai buvo labai blogai atlikta. Akims sustojus ties žaliaakiu vaikinu net nenorėdama pastebėjau, jog jis savo ranką buvo uždėjęs ant klyno, o lūpa prikasta. Nuraudusi greitai nulipau ir priėjau prie Bekos, kuri taip pat stovėjo išplėtusi akis

- Ar buvo labai blogai?,- jaudindamasi ir vis traukčiodama žemyn suknelę paklausiau ir ji susiraukė

- Juokauji?,- ji keistai paklausė,- tai geriausias pasirodymas iš visų čia esančių merginų. Tu net neįsivaizduoji kaip gerai pasirodei,- purtydama galvą tarė,- o jau būtum mačius Meisono žvilgnį, visą laiką rijo tave akimis,- kikendama tarė ir aš nuraudau supratusi, jog jis savo ranką laikė prie klyno dėl manęs. Bet kaip vaikinas gali taip susijaudinti vien žiūrint į merginą? Papurčiusi galvą taip pat prisijungiau prie Bekos ir abi kartu kikenome iki kol neišgirdau balsų

- Ji šiandien šoks? Bet, juk ta mergina visai neseniai čia atsirado,- kažkoks vaikinas tarė ir Meisonas susiraukė

- Aš žinau ką darau, o tu turi vykdyt, todėl geriau neaušink burnos ir užrašyk ją į sąrašą,- šaltai taręs apsisuko ir sekundei susitikus mūsų žvilgniams perėjo šiupulys per kūną. Greitai nusukusi akis pažvelgiau į toliau tauškančią Beką ir linktelėjau jai net nežinodama apie ką ji kalba

- Tuomet šaunu,- ji iš niekur nieko tarė arba aš tiesiog negirdėjau,- lauksiu tavęs po pasirodymo ir galėsim eiti,- merginai tai tarus pasimečiau nežinodama apie ką ji kalba tačiau ir klausti nenorėjau, kadangi tai būtų labai nemandagu. Sunkiai linktelėjus galvą ji suplojo rankomis ir dingo iš vaizdo palikdama mane su tūkstančiu minčių. Ji sakė, jog kažkur eisime, o tai nieko gero nežada.