Vakaras Apvertęs Mūsų Likimus

•32•

Šokiruota vaizdo negalėjau pajudėti iš vietos, nes kūnas atrodė lyg sustingęs. Tokį vaizdą matau ne pirmą kartą tačiau atrodo lyg kiekvieną kartą tai išgyvenčiau per naujo. Salėje buvo visiška tyla ir niekas net nedrįso prisiartinti prie įtūžusio Meisono, kuris savo kumščiais negailestingai trankė vaikino veidą. Atsigavusi iš tranzo būsenos išplėčiau akis ir supratusi, jog niekas jų taip ir neatskirs greitai pribėgau prie jų

- Meisonai, prašau sustok,- sušukau matydama šį kraupų reginį. Vaikinas net nekreipė dėmesio į mane ir toliau trankė beveik be sąmonės gulintį vaikiną,- Meisonai!,- suklykiau, kai pasigirdo trakštelėjimo garsas. Jis sulaužė jam nosį. Užsiėmusi veidą nemačiau per ašaras vaizdo tačiau kiek supratau jis pagaliau nustojo jį trankyti. Užsimerkusi nedrįsau pažvelgti į tas šaltas akis, kurios kątik sumušė nieko nekaltą vaikiną. Išgirdusi žmonių aiktelėjimus stipriau užsimerkiau. Norėjau prasmegti žemes ir greičiau išnykti iš čia. Netrukus netikėtai pajaučiau šaltus pirštus sau ant smakro ir krūptelėjau. Lėtai prasimerkusi išvydau Meisono vis dar piktas akis. Čiupęs mano ranką jis pradėjo greitai vestis mane iš salės. Atsisukusi dar pastebėjau, silpnai kvėpuojantį vaikiną ir kelis žmones pritūpusius prie jo. Tai aš dėl to kalta. Nereikėjo man eiti į čia. Galėjau atsisakyti ir dabar to nebūtų nutikę. Šiuo metu esu tempiama nežinia kur, o apie pasekmes nenoriu galvoti. Nežinia kokios būklės dabar yra Meisonas. Priėję kažkokį kambarį jis atidarė duris ir mane įstūmęs užtrenkė jas paskui save. Apsidairiusi supratau, jog tai jo kambarys. Visi baldai ir sienos buvo juodos, nenuostabu, jog ir jo siela tokia pat. Netikėtai už savęs išgirdau dūžtančios vazos garsą ir greitai atsisukau. Vaikinas daužė viską, kas papuolė po ranką

- Iš pirmo žvilgsnio tu ne tokia, kokią įsivaizdavau,- nustojęs trankyti daiktus atsisuko į mane ir perliejęs žvilgsniu numetė knygas, stovėjusias ant spintelės,- tačiau dabar suprantu, jog tu tokia kaip ir visos. Moki tik paskėsti kojas,- artėdamas tarė,- todėl dabar mes pasižiūrėsim ką tu sugebi ties šia sritimi,- apsilaižęs lūpas sugriebė mano rankas

- Bet, juk tu sakei, jog tai bus mano noru ir beto pats patvirtinai, jog neprievartauji merginų,- baimingai tariau jam stipriai suspaudus mano rankas

- Tam yra išimčių ir viena iš jų esi tu,- žemu balso tonu tarė ir norėjo mane pastumti ant lovos tačiau aš išsisukau ir greitai apėjau lovą, jog tarp mūsų būtų atstumas,- Laila geriau nežaisk su manim,- jis suurzgė,- arba ateiti savo noru arba einu ir tuoj pat pribaigiu tą šunsnukį, o kai grįšiu išdulkinsiu tave taip stipriai, jog to nepamirši visą gyvenimą - piktai tarė ir aš krūptelėjau pajausdama dar vieną ašarą nuriedant mano skruostu. Kelių sekunčių tarpe tarp mūsų buvo visiška tyla. Man nepatiko nei tas, nei tas variantas. Jo suraukti antakiai liūdijo, jog jis ilgai nelauks. Netrukus jis apsisuko ir pradėjo eiti link durų. Supratusi, jog per ilgai uždelsiau sušukau:

- Palauk,- iš paskutiniųjų tariau ir jis sustojo. Lėtai pasiekusi suknelės užtrauktuką ją atsegiau ir leidau kristi žemyn, kol galiausiai likau tik su apatiniais. Prikandusi lūpą stengiausi nepravirkti. Meisonas nužvelgė mano visą kūną lyg gardų kąsnelį ir pradėjo artėti, kol aš tuo metu vos laikiausi ant kojų. Mano kūną dengė tik raudoni neriniuoti apatiniai su kuriais jaučiausi lyg nuoga. Vaikinas priėjęs iš arti nuskenavo mano kūną, o aš negalėdama net pažvelgti jam į akis žvelgiau į knygas, gulinčias ant žemės. Uždėjęs savo rankas man ant liemens apčiuopė liemenėlės užsegiklį ir ją atsegęs numetė ant žemės. Uždėjusi rankas ant krūtinės susigūžiau. Netrukus jos buvo atplėštos, o vaikino akys įsmeigtos į jas

- Juk sakiau, jog jas pamatysiu,- godžiai tarė ir uždėjęs vieną ranką ant krūties suspaudė ją, o aš sucypiau,- šiąnakt tu būsi mano ir tik mano,- tyliai sušnabždėjo ir parvertė mane ant lovos

- Palauk,- tariau ir jis susiraukė. Nulipusi nuo lovos greitai priėjau prie staliuko ant kurio stovėjo kažkoks alkoholinis gėrimas ir užsivertusi jį išgėriau pusę turinio. Kad ir koks bjaurus skonis buvo, man to reikėjo. Padėjusi jį atgal ant stalo pajaučiau kaip susvaigsta galva. Pasirėmusi į staliuką kelias sekundes prastovėjau, o kai galiausiai nieko nejaučiau atsimerkiau ir patraukiau link lovos ant kurios pasirėmęs sėdėjo Meisonas. Giliai įkvėpusi įspėjau save nesijaudinti. Priėjusi prie vaikino apžergiau jį ir įsisiurbiau į lūpas pamiršdama visą šį vakarą. Jis greitai suregavęs apvertė mus, gulėdamas virš manęs. Nuo išgerto alkoholio kiekio nors kiek galėjau atsipalaiduoti.  Atsegusi vaikino kelnias norėjau jas nuimti tačiau pasigirdo kimus vaikino balsas

- Kažkas nekantrauja,- prikišęs savo veidą prie pat manojo ištarė. Kadangi mūsų kūnai buvo prilipę aiškiai galėjau jausti jo pasididžiavimą, kuris ryškiai buvo pasiruošęs

- Padarykim tai pagaliau,- sušnabždėjau, kai jis savo šaltas lūpas priėjo man prie krūties. Vaikinui nereikėjo to kartoti, kadangi jis greitai nusiėmė savo kelnias ir numovęs manąsias ir vėl atsirado ant manęs. Išsitraukęs iš stalčiaus prezervatyvą nusimaukšlino trumpikes. Mano akys iššoko ant kaktos pamačius jo dydį. Negalėčiau to net ranka apimti. Pradėjusi giliai kvėpuoti pajaučiau vaikino ranką švelniai perbraukiant per mano kūną

- Kaip aš to laukiau, kai galėsiu įeiti į tave. Tokią siaurą ir kaip tik man skirtą,- jis dūsaudamas tarė ir užsidėjo prezervatyvą. Prikišęs savo veidą prie pat manojo jis pažvelgė į mano akis,- tu esi tik mano. Įsikalk tai į galvą, supratai?,- man linktelėjus galva jis suurzgė,- žodžiais Laila

- Aš tik tavo, daugiau niekieno,- vos teištariau, kadangi jo galiukas buvo prie pat mano vietelės

- Mano katytė,- Meisonas godžiai  ištaręs įėjo į mane, o aš išsitiesiau užversdama galvą. Garsiai sudejavusi jis mane nutildė grubiu bučiniu. Jo judesiai buvo staigūs ir gilūs. Tačiau aš nejaučiau skausmo. Buvo tik malonumas ir geismas, vos jam įėjus giliau. Vaikino plaukai buvo prilipę prie veido, o mažas prakaito lašelis tekėjo kakta,- o taip mažyte, pasakyk, jog manęs nori,- giliai kvėpuodama žemu balsu tarė vis giliau įeidamas

- Nor..r..iu,- sumikčiojau ir įsikabinau jam į nugarą savo nagais ją braižydama

- Ko nori Laila,- žvelgdamas man į akis prie pat lūpų tarė

- Tavęs, noriu tavęs,- greitai ištarusi įsisiurbiau jam į lūpas, jog daugiau nieko neklaustų. Ties paskutiniais stūmimais iš jo lūpų išsiveržė aimana paskatindama mane judėti kartu su juo

- Ateik pas mane mažyte,- giliu balsu ištarė ir aš pajaučiau euforiją pereinančią per kūną. Dar kartą giliai įėjęs jis sukrito ant manęs prispausdamas dalimi savo svorio. Per kūną vis dar bėgiojo drugeliai, o pilvo apačioje jaučiau malonų jausmą. Vaikinas, nusiritęs nuo manęs, apklojo kaldra ir netrukus smigau, nieko negirdėdama, kas vyksta aplink mane.