Vakaras Apvertęs Mūsų Likimus

•6•

Vos tik prabudau per kūną perėjo nemalonus dirgulys. Sunkiai pramerkusi akis apsižvalgiau suprasdama, jog tai nebuvo sapnas. Tai - žiauri realybė. Lėtai nukėlusi kojas nuo fotelio pasiražiau tačiau jausmas buvo toks, lyg būčiau mašinos pervažiuota. Burnoje dykuma, kūnas surakintas, o skrandyje žarna žarną rija. Ir visa tai dėl vieno žmogaus, kurio nekenčiu iš visos širdies. Meisonas neturėjo nė kruopelytės gerumo, jame buvo tik šaltis ir tamsa, kuri iš lėto pradėjo mane traukti iš paskos. Jei tik būčiau supratusi, kas tą naktį stovėjo prie klubo neatsigreždama pabėgčiau ir dabar kaip ir kiekvieną įprastą dieną dirbčiau klube, o ne bijodama sėdėčiau ant fotelio laukdama, kol mano pagrobėjas pabus. Tačiau dabar man yra didelis šansas pabėgti, nes kol jis pabustų aš jau būčiau nubėgusi ne mažą kelią, bet keli dalykai mane stabdė tą daryti. Tai yra pasekmės ir mano fizinė būklė. Taip pat neturėjau normalių batų, o be jų šiuo metu labai perštėjo kojas. Nuėjusi į vonią susišlapinau veidą ir pažvelgiau į pavargusios merginos atvaizdą. Atrodo tiek mažai laiko praėjo, o po mano akimis jau buvo juodi ratilai. Kūnas taip pat nebuvo pačios geriausios formos. Ant rankų ne mažai įdrėskimų kuriuos pasidariau bėgdama mišku, kojos atrodė dar baisiau. Jis dar tik pagrobė mane, tai kas bus po kurio laiko? Tikriausiai vaikščiosiu lyg zombis paklusdama kiekvienam jo įsakymui. Apie tai pagalvojus akyse susikaupia ašaros. Kelioms nubėgus šiurkščiai jas nusivaliau. Aš negaliu jam pasiduoti, kad ir kokia silpna jausčiausi. Išėjusi iš vonios nupėdinau prie durų ir dar kartą pažvelgusi į savo pagrobėją jas atidariau. Keista buvo pagalvoti, jog jis visai nakčiai paliko atrakintas duris, juk aš galėjau palaukti, kol jis užmigs ir tuomet pabėgti. Papurčiusi galvą išėjau iš kambario ir nusileidau į registratūrą kartu joje rasdama tą pačią blondinę

- Sveiki, gal žinote kur galiu rasti vandens buteliuką?,- mandagiai paklausiau. Niekada nemėgau draskyti žmonėms akių tačiau, kai jau prisireikia tada geriau laikykit mane, nes už save visada mokėjau kovoti. Mergina pakėlė galvą ir keistai visą nužiūrėjusi prakalbo:

- Ką, po gero sekso troškina?,- jos žodžiai išmušė mane iš vėžių ir net nepastebėjau kaip suraukiau antakius,- ar kaip tik nieko negavai? Žinai ankščiau jis visada čia atvažiavęs mane pamalonindavo. O dabar taip iš niekur nieko atsirado jo mergina,- lyg nustebusi pasakė

- Tai ne tavo reikalas,- net nežinau, kodėl tariau tokius žodžius. Juk galėjau jai išrėžti į akis, jog nesu jo mergina ir esu pagrobta tačiau jos žvilgsnis neleido to man padaryti.

Nieko daugiau netarusi nuėjau nuo jos dar prieš tai išgirsdama merginos juoką. Kiek paėjusi koridoriais netoli savęs išvydau maisto ir vandens aparatą. Lyg būčiau pamačiusi stebuklą greitai priėjau prie jo. Nusivylimas pasiekė mane supratus, jog neturiu piniginės tačiau netrukus prisiminiau apie slaptą suknelės skyrelių. Jis nebuvo didelis tačiau kaip tik įsidėti kokioms smulkmenoms. Gavusi buteliuką vandens pasijaučiau lyg vaikas gavęs saldainį. Nurijusi didelį gurkšnį skrandyje pajaučiau malonų šalto vandens nutekėjimą. Lėtai eidama atgal į registratūrą peržvelgiau motelio įrengimą ir patį jo stilių. Nors jis ir nebuvo didelis tačiau labai jaukus. Kiek sustojusi prie vieno paveikslo, kuris kabėjo ant sienos įsigilinau į jo esmę. Tai buvo mano vaizduotės vaisius, kadangi kiekvienas jį galėjo įsivaizduoti kitaip. Kad ir dabar šiame paveiksle karaliavo tamsios spalvos primenančios man apie pavojų. Tačiau jame išryškėjo viena detalė, kuri keitė jį. Tai buvo balta rožė. Nors ir nedidelis tačiau daug ką pakeičiantis dalykas, nes tai įrodo, jog tamsoje visada galima įžvelgti gėrį, šviesą. Man piešinys netgi kažkiek priminė Meisoną, kuris visada būna šaltas ir pavojingas. Tačiau kažkur giliai širdyje, juk ir jis turėtų turėti nors kiek šilumos.

Pabudusi iš minčių regitratūroje išgirdau balsus, o gal tiksliau šauksmus. Supratusi kas tai greitais žingsniais  nuėjau į ten. Vos man pasirodžius centre į mane susmigo keturios akys, o vienos jų piktai žvelgė  nežadančios nieko gero. Meisonas stovėjo ramiai tačiau jo veidas rodė, jog man galas

- Kur tu buvai?!,- jis sušuko per visą registratūrą, jog aš net paėjau žingsniu atgal

- Aš norėjau atsigerti,- tyliai tariau ir pastebėjau blondinės šypseną. Ji mėgaujasi visu šiuo spektakliu tačiau man tai  nerūpėjo. Tegul ji jį pasiima ir palieka mane ramybėje. Vaikinas greitais žingsniais priėjęs prie manęs sučiupo skaudžiai mano alkūnę ir pradėjo vesti atgal į kambarį. Vos tik jame atsiradau jis mane pastūmė link lovos ir aš neišlaikiusi pusiausvyros nukritau ant jos. Man nespėjus atsistoti jis užlipo ant manęs kartu prispausdamas savo svoriu mano kūną

- Įspėjau praeitą kartą, jog nebandytum bėgti tačiau tu kaip matau nenori geruoju,- šaižus jo balsas nuskambėjo per kambarį, o mano kūnas sustingo

- Ne ne ne tu ne taip supratai. Aš tik norėjau atsigerti,- Greitai ištariau jam norint nuimti mano suknelę,- juk būčiau jau pabėgus. Tu palikai atrakintas duris visą naktį,-  sumalusi paskutinius žodžius bailiai pažvelgiau į jo veidą laukdama bent vienos jo emocijos. Jam sustojus vaikino veide įžvelgiau mažą šypsnį

- Pagaliau supratai žodžio 'paklusnumas' prasmę,- švelniai paimdamas mano plaukų sruogą nubraukė nuo veido,- tačiau jei dar kartą taip išeisi nieko nepasakiusi nueisiu iki galo,- šaltu tonu pratęsė ir peržvelgė mano kūną kartu prikasdamas lūpą,- būtum visai nieko kąsnelis,- išsigandusi pažvelgiau į jį ir vaikinas pagaliau atlaisvinęs savo rankas paleido mane. Atsistojęs pradėjo rinktis daiktus, o aš tuo metu vis dar sustingusi gulėjau lovoje. Vos tik pajudėjau netikėtai išgirdau policijos mašinos švyturėlių garsus. Staigiai pažvelgusi į Meisoną pamačiau kaip jis susiraukia ir nusikeikia. Pagriebęs tašę paėmė mano ranką ir pradėjo temti link išėjimo tačiau ne to per kurį įėjome. Tikriausiai jis dažnai čia lankydavosi, kadangi jis tiksliai žinojo kur eina. Vos tik atsiradome lauke pastebėjau, jog aplink Meisono autobusiuką stovėjo daug pareigūnų. Pačioje viešbučio aikštelėje buvo sustatyta trys policijos mašinos. Vos tik keli žingsniai ir jie galėjo mus pamatyti, na tiksliau mane, kadangi man buvo didelė galimybė išsigelbėti. Tačiau vos tik norėjau žengti žingsnį kažkas aštraus ir šalto buvo pridėta man prie kaklo

- Tik pabandyk sušukti ir aš perrėšiu tau gerklę,- tylus ir grasinantis Meisono balsas atsklido tiesiai man prie ausies. Jo peilis vis labiau artėjo prie mano gerklės, o mano širdis trankėsi lyg pašėlusi,- ar mes supratom vienas kitą?,- išgirdusi jo balsą nuriedėjo viena ašara. Žvelgiau į savo galimybę pabėgti, kuri yra taip arti tačiau tuo pačiu ir taip toli. Policininkui išėjus iš motelio jis papurtė galvą. Supratusi, jog mano viltys dužo linktelėjau galva,- gera mergaitė, o dabar nė žodžio. Eini paskui mane,- pradėdamas slinkti link kitos mašinos tarė. Vos priėjęs iš kišenės išsitraukė kažkokį atsuktuvėlį ir mano akys išsiplėtė. Jis ketina pavogti mašiną. Iš baimės pradėjau dairytis ar niekas to  nemato tačiau be policijos motelyje stovėjo tik kelios mašinos. Ši mašina taip pat nebuvo paprasta, o ir kaina turėtų būti ne maža. Niekada nenusimaniau apie mašinas tačiau sprendžiant iš jos išorės tai turėtų būti audinė. Vos vaikinas atrakino mašina, greitai mane įsodinęs išvažiavo per aplinkelį, o tiksliau taip, jog policija jo nepastebėtų.