- Išeinu, - tariu, susiruošusi stovėdama koridoriuj, praeinančiam Zayn. Jis prieina arčiau.
- Lauksiu tavęs, - vaikinas šypteli ir pasilenkęs trumpai pabučiuoja mane atsisveikindamas. Prisiverčiu šyptelėti ir aš.
- Iki, - sumurmu ir greitai atrakinusi duris išeinu. Sunku apsimesti, jog viskas gerai, ypač kuomet apie tai apie tai pasakyti negaliu Zayn, ir kuomet žinau, jog anksčiau ar vėliau turėsiu jam pasakyti.
Lauke prieinu prie čia jau stovinčios Kylie mašinos ir įlipu į ją pasisveikindama su mergina.
- Kaip jautiesi? - paklausia mergina, kuomet išvažiuojame iš kiemo.
- Nežinau, - atsidūstu. - Jaudinuosi.
- Tačiau kuo anksčiau sužinosi, tuo geriau bus.
Linkteliu pritardama. Šią naktį beveik nemiegojau, kadangi mano galvoje buvo viena vienintelė mintis. Visą naktį įsivaizdavau įvairius scenarijus, jog jeigu išties laukiuosi, kaip į tai reaguoja Zayn, kol tuo tarpu jis pats visą naktį kuo ramiausiai miegojo šalia. Vieni jų buvo džiaugsmingi, kuomet apie tai sužinojęs vaikinas džiaugiasi, o kiti - priešingi, kuriuose mes susipykstame, kol galiausiai išsiskiriame. Bijau jo reakcijos, nes žinau, jog jis tikrai nesvajoja tapti tėvu būdamas vos dvidešimties. O ką pasakys mama? Ji ir taip nemėgsta Zayn, tad kas bus po to, kuomet sužinos, jog ji galimai bus jo vaiko močiutė?
Mudvi su Kylie nuvažiuojame į vaistinę, kur nusiperku tą nelemtą nėštumo testą, o tuomet dar nuvažiuojame per Amber. Merginos mėgina mane nuraminti ir paguosti, tačiau šiuo metu neįstengiu galvoti apie nieką kitą ir mėgautis laiku su jomis.
Galiausiai kelių valandų visgi atsisveikinu su mane parvežusia Kylie ir prieinu prie namų durų. Jas atrakinusi įeinu į vidų. Zayn randu svetainėje su traškučių pakeliu priešais televizorių žiūrint kažkokias krepšinio rungtynes. Norėčiau aš būti tokia rami kaip jis... Vaikinas išgirdęs mane atsisuka ir šyptelėjęs ištiesia ranką, kviesdamas prieiti arčiau. Tai ir padarau ir netrukus vaikino ranka apsiveja mano liemenį ir pasisodina mane sau ant kelių. Giliai atsidūstu ir neturėdama kur dėti rankos permetu ją vaikinui per pečius.
- Kaip sekėsi? - paklausia.
- Gerai, - stengiuosi pasakyti kuo paprasčiau, tačiau mano balsas vis vien skamba nervingai. Zayn lūpas trumpai priglaudžia man prie skruosto ir prisiverčiu šyptelėti.
Kiek vėliau savo rankinę, kurioje yra nėštumo testas, nunešu į miegamąjį ir padedu į spintą, kur Zayn tikrai nepatikrins. Nors jis ir įprastai netikrina mano rankinės, tačiau šiuo metu man užėjusi paranoja, jog jis kaip nors pamatys jį. Kol kas jam geriau nežinoti.
Ir šią naktį man niekaip nesiseka užmigti, ypač, kuomet žinau, jog jau ryte sužinosiu - laukiuosi ar ne. Zayn miega ranką laisvai laikydamas ant mano liemens, kol aš tuo tarpu stebiu mėnulio blankios šviesos apšviestą vaikino veidą. Regis, vos akimirkai užmerkiu akis, o atsimerkusi suprantu, jog lovoje esu viena ir jau nebe toks ir ankstus rytas. Visgi užmigau...
Drebančiomis kojomis išlipu iš lovos ir iš spintoje esančios rankinės išimu nėštumo testą. Šio ryto visiškai nelaukiau, tačiau jis taip greitai atėjo... Užsirakinu vonios kambaryje ir giliai įkvėpusi su ašaromis akyse lėtai ir atsargiai viską atlieku pagal instrukciją. Niekad anksčiau nesu taip nedrebėjusi kaip dabar. Beprotiškai jaudinuosi ir bijau. Dabar tiek daug atiduočiau, kad tik tas testas būtų neigiamas...
Tačiau ne. Jaučiu, kaip iš mano akių nevaldomai pasipila ašaros, širdis beprotiškai greitai plaka ir jaučiuosi taip, lyg tuoj nualpsiu. Negaliu apie tai sakyti Zayn. Ką daryti? Padedu teigiamą testą ant spintelės ir greitai nueinu atsisėsti ant dar nepaklotos lovos. Man silpna ir jaučiu, kaip mane pykina, tačiau šįkart iš baimės. Apsikabinu kelius nesistengdama sulaikyti ašarų. Seniai taip verkiau. Jaučiu, kaip mano kūnas dar labiau įsitempia, kuomet išgirstu, kaip atsidaro kambario durys. Šiuo metu norėčiau pabūti viena.
- Rebecca? - netrukus pasigirsta susirūpinęs vaikino balsas. Jis greitai prieina prie manęs. - Kas nutiko? - Zayn atsisėdęs šalia apkabina mane vis klausdamas to paties, tačiau negaliu net žodžio ištarti. Jei tik jis žinotų... - Prašau, pasakyk man, - girdėdama jo tokį pasimetusį ir susirūpinusį balsą tik labiau pravirkstu. - Atnešiu tau stiklinę vandens, o tuomet viską man papasakosi. - Šį kartą jo žodžiai neskamba kaip pasiūlymas, o labiau kaip faktas. Labiau už viską bijau jo reakcijos.
Vaikinas atsistoja ir nueina į vonios kambarį. Šūdas! Kaip tik ten ir yra nėštumo testas.
// Zayn
Įeinu į vonios kambarį Rebeccai vandens. Jaučiuosi susijaudinęs nemažiau nei ji, kuomet nežinau, kad vyksta. Kas turėjo tokio nutikti? Ar ką nors padariau?
Įpilu į stiklinę vandens ir apsisukęs, regis, išvystu Rebeccos tokių emocijų protrūkio priežastį. Susiraukiu. Jaučiu, kaip nutirpsta mano kūnas ir akimirksniu išsausėja burna. Dvi juostelės reiškia teigiamas, taip? Antraip Rebecca neverktų, jei jis būtų neigiamas. Kaip tai nutiko? Puikiai suprantu, kaip tai nutiko, tačiau tai atrodo nesuvokiama ir neįmanoma. Rebecca laukiasi?
* * *
sveiikos (((:
taii, kaipgi reaguos Zayn? :))
parašykit, ką manooooot!! 😁
man liko 4-5 dienos baigti istorijai... ☹️
