// Zayn
– Ar viskas gerai? – išgirstu Amber balsą šalia. Sumirksiu supratęs, jog jau kurį žiūriu į vieną tašką grindyse. – Žinau, apie ką galvoji. – Sesuo atsisėda šali manęs.
Žinoma ji žino. Nesunku tai suprasti ir artimiausiu metu niekas nepasikeis. Kaip galėdamas stengiuos negalvoti apie tai, bet nemanau, kad įmanoma. Tai nesibaigs, kol nesužinosiu, kodėl ir kaip Rebecca visa tai padarė. Labai ryškiai pamenu tą vakarą, naktį, o po to ir kitą rytą, kuomet viskas ir baigės. Tąnakt susipažinau su ja visai kitokia, bet nenorėjau, kad ji imtų ko nors tikėtis. Norėjau, kad ties tuo viskas ir pasibaigtų, bet tikrai nenorėjau, jog šitaip. Nors ir buvau visiškai blaivus, blaiviai tikrai nemąsčiau. Galima būtų sakyti, jog pasinaudojau girta mergina, ir jog nieko nebūtų buvę, jeigu ji nebūtų buvusi neišgerusi. Žinau tai. Gailiuosi, to neturėjo nutikti, bet tąkart ji buvo visiškai atsipalaidavusi. Jeigu Rebecca visad būtų buvusi tokia, tuomet tikrai esu įsitikinęs, jog būtų kas nors gavęsi... Pamenu, kaip ji visą naktį miegodama glaudėsi prie manęs, per miegus vis kažką sumurmėdama, ir jau tada žinojau, kaip to gailėsiuos.
– Jums reikia pasikalbėti dviese, – nusprendžia Amber. – Tik reikia sulaukti tinkamo momento.
– Ne, – papurtau galvą. – Ji vengia manęs, o ir nesiruošiu laukti kokio ypatingo momento. Ne jos draugu tapti planuoju. Tenoriu viską sužinoti, o tada ji galės daryti ką panorėjusi.
Amber atsidūsta, tačiau nieko nebeatsako.
– Man regis, jog Kylie su Harry pagaliau nusprendė, kur nori gyventi, – Amber pakeičia temą.
– Ką jie nusprendė? – atsisuku į ją.
– Vakar kalbėjau su Kylie. – pasako atsiremdama į sofos atlošą. – Jie galvoja apie namą, kuris beveik dešimt minučių kelio nuo čia. Regis Harry perkalbėjo ją nepirkti ir nesinuomoti buto.
– Puiku, – sumurmu atsilošdamas sofoje.
– Visgi, – vėl pradeda Ambet po kurias akimirkas trukusios tylos. – manau, kad turėtum elgtis visai kaip Jessy. Juk supranti, kad ji nieko tau nesakys, jeigu tavęs nekęs.
– Ne, – griežčiau tariu. – Man to neprireiks.
Nežinau, galbūt nenoriu to pripažinti, tačiau giliai viduje bijau. Bijau, kad jeigu tikrai pamėginsiu būti Rebeccos draugu ir priartėti prie jos, viskas pakryps kiek kita linkme. Bijau, kad tuomet nebežinosiu, ką daryti. Kartą jau taip nutiko, nenoriu, kad taip būtų ir vėl. Nesijaučiu saugiai ir stabiliai, kuomet žinau, kad netoli yra Rebecca. Man to tikrai nereikia. Ji tik eilinė mergina.
// Rebecca
Man regis netrukus turėsiu darbą. Nesu tuo įsitikinusi, bet šiandien kalbėjau su vienos miesto kavinės direktore ir man regis turiu šansų. Ji sakė, jog man dar paskambins, bet tikiu, kad man pavyks. Noriu pagaliau pradėti gyventi savarankiškai. Nenoriu būti našta Josh, nors jam ir netrukdo, jog esu jo namuose. Man taip pat patinka čia su juo, bet esu suaugusi moteris ir privalau gyventi savarankiškai.
Šiandien su Josh buvome mieste ir smagiai praleidome keletą valandų, tačiau įžengus pro namų, duris sugrįžta skogi nuotaika. Išsikrausčiusi iš čia galėsiu juos visus pamiršti. Tačiau apie tai galvoti dar ne laikas...
* * *
SvEiKoSsS
Parašykite, ką manoteee 😄😄
Jau greit baigsis mokslo metais, tad turėsiu dar daugiau laiko rašyti dalimss😄
