Sėdžiu viena virtuvėje. Kylie turėjo išvažiuoti, bet pažadėjo vakare atvažiuoti kartu su Amber, mat reikia atšvęsti. Vėliau parašė ir Alex. Jis klausė, ar pakalbėjau su Zayn, kaip sakiau. Trumpai jam papasakoju ir pasiūlau susitikti. Vaikinas jau po dvidešimties minučių stovi prie buto durų. Jam įėjus trumpai apsikabiname.
- Kaip tu? - paklausia.
- Puikiai, - nusišypsau, bet Alex, regis, nepatikliai pažvelgia į mane, eidamas kartu su manimi į virtuvę.
- Ar taip sakai dabar, bet viena naktį lovoje verksi? - kilsteli antakį. Suprantu jo netikėjimą manimi. Po išsiskyrimų įprasta verkti. Tačiau aš to daryti šį kartą nenoriu.
- Kodėl niekas manimi netiki? - nestipriai nusijuokiu. - Aš tikrai jaučiuosi gerai ir neplanuoju viena naktį lovoje verkti. Kavos ar arbatos? - pasiūlau.
- Buvai apsipirkti? - nusišypso. Nusijuokiu.
- Teko.
- Kavos, - taria. - Kur Lucy? - paklausia apsidairęs virtuvėje. - Ar jis neleido jos paimti? - Alex surimtėja.
- Viskas gerai. Lucy miega, - šypteliu. - Šįryt Zayn nebuvo namuose. Vakar net nebuvo klausimo, su kuo liks Lucy. Jis tik klausė, ar galės su ja matytis.
Lucy Zayn atimti nemėgintų. Jis žino, jog vienas nesusitvarkytų su ja ilgą laiką. Jis pats supranta, kad Lucy kur kas geriau yra augti su manimi.
Duodu vaikinui jo kavą ir atsisėdu šalia su savo arbata. Papasakoju jam viską, kas vakar ir šiandien nutiko.
- Girdėjau apie išsiskyrimo vakarėlį, - nusišypso juodaplaukis. Pavartau akis ir nestipriai papurtau galvą.
- Ne aš tai sugalvojau, - sumurmu.
- Ir nebūčiau pagalvojęs, kad tu, - sako. - Statau už Amber.
- Kylie. - Papurtau galvą. - Bet ir Amber būtų tai sugalvojusi, jei būtų pirma sužinojusi.
Šis atvejis yra kitoks. Dabar draugės važiuos ne guosti mane, tačiau švęsti mano išsiskyrimo. Nedažnai taip nutinka.
- Ar tikrai viskas gerai? - dar kartą paklausia.
- Alex...
- Na, gerai. Man tik keista, jog taip ramiai reaguoji.
- Nori, jog verkčiau? - kilsteliu antakį šyptelėdama.
- Ne, bet tai būtų suprantamesnė reakcija. Vakar buvai kitokia. Tik nenoriu, jog gniaužtum viską savyje, o po to visai pratrūktum. Geriau išsiverk.
- Nieko negniaužiu, - nusišypsau. - Ir nenoriu verkti. Vakar verkiau, tačiau šiandien jaučiuosi laisva. Neturiu vaikino ir jaučiuosi puikiai. Man viskas gerai, Alex.
Jis šypteli ir linkteli.
- Iš tiesų, maniau, jog jis atsiprašinės ir tu pasiduosi, - sako. - Pasielgei teisingai.
- Žinau. Šį kartą nebijojau likti viena. Puikiai susitvarkau su Lucy viena. Žinau, kad mums viskas bus gerai, nors ir vėl visi darbai klius man.
Mudu sėdime kalbėdami dar ne vieną valandą. Su Alex labai gera tiesiog taip sėdėt ir kalbėt... Mudu žinome apie vienas kitą viską, pokalbiai su juo visad tokie nuoširdūs ir atviri. Anksčiau jam, mums sėdint jaukiai susiglaudus, papasakojau tokius dalykus, apie kuriuos iš pradžių vengiau kalbėti ir su merginomis. Pamenu, labiausiai Alex nustebino istorija su Zayn. Ir tai, jog du metus buvau mirusi.
Tik dabar, priešingai nei anksčiau, mudu laikomės šiokio tokio atstumo. Alex supranta, jog dabar dar būtų per anksti. Tik vakar išsiskyriau.
Pabunda Lucy. Ji sėdi vaikinui ant kelių, kol ruošiu jai maistą. Šiandien jai ta nuotaika, kai ji nenori būti viena, todėl labai noriai sėdi pas jį. Žinau, kad vienai sunkiau bus tokiomis dienomis, kai ji norės būti tik ant rankų ir verks, jog ją paimčiau, o padaryti tai ne visada galėsiu. Pavyzdžiui, ruošiant maistą, plaunant indus ar darant panašius dalykus. Tokiais momentais vienai ne taip ir lengva.
- Aš jai patinku, - nusišypso Alex.
- Lucy patinka visi, - atsakau šyptelėdama.
- Na, bent apsimesk ir pameluok, jog esu bent kiek ypatingas, - žaismingai pavarto akis vaikinas.
- Atleisk, išties neįtikėtina, kad ji leidžiasi būti pas tave ant kelių. Iš tiesų esi ypatingas, nes esi vienintelis, kurį ji prisileidžia.
Alex plačiau nusišypso.
- Nuostabu, - sako. Nusijuokiu.
Vėliau vakare pasigirsta durų skambutis. Vaikinas atsistoja atidaryti durų ir jau netrukus išgirstu balsus. Ir vaikinų balsus taip pat. Nestipriai susiraukiu. Netrukus pamatau, kaip įeina Kylie su Amber, o už jų ir Josh su Harry. Pirmiausia prie manęs prieina besišypsodama Amber ir stipriai apkabina.
- Sveikinu pagaliau priėmus teisingą sprendimą, - pasako stipriai laikydama mane. Pastebiu, kad Harry laiko tris butelius su vynu.
Papasakoju, kas nutiko. Sėdime šešiese kalbėdamiesi, baigiame kalbėti apie Zayn. Josh pyko, jog nieko nepasakiau jam, bet dabar jau viskas gerai. Visi pritaria, kad pasielgiau gerai. Taip ir jaučiuosi. Jaučiuosi puikiai. Jaučiuosi lyg šiuo metu turėčiau viską.
Vėlų vakarą, kai ateina laikas atsisveikinti. Jau po vidurnakčio. Man laikas miegoti. Lucy jau seniai užmigo.
- Kaip jis į tave žiūri, Rebecca... - laiminga tyliai pasako Kylie, apkabinusi mane. - Nesu mačiusi nieko panašaus. Jo akys spindi!
Nieko neatsakau. Alex apkabina mane atsisveikindamas.
- Taigi... - taria. Matau, kaip visi kiti išeina. - Neplanuoji atsigulusi į lovą verkti, taip? - darkart pajuokauja.
- Neplanuoju, Alex. - nusišypsau. - Planuoju eiti miegoti. Be jokių liūdnų minčių.
- Nieko nejauti jam?
Keletą akimirkų žiūriu su nedideliu šypsniu veide į vaikiną. Alex taip pat yra visiškai tobulos išvaizdos vaikinas. Panašių bruožų kaip ir Zayn - rudos akys, juodi plaukai, minkštos lūpos ir šiurkštūs šereliai dengiantys skruostus, kuriuos Alex, atrodo, skuta dažniau, nes jie šviesesni ir trumpesni. Neskusta, regis, kelias dienas. Panašūs, tačiau ir tokie skirtingi... Rudos tamsios akys stebi mane.
- Galime tik vienaip tai išsiaiškinti. - Pati nesureaguoju, kaip pasistiebusi suimu juodaplaukio veidą ir priverčiu mūsų lūpas susitikti. Alex taip pat sekundei sutrinka, tačiau greitai atsako į bučinį. Jo rankos apsiveja aplink mane. - Ne, - papurtau galvą atsitraukusi. - Jokios kaltės ar sąžinės graužaties jausmo. - nusišypsau. - Šį kartą esu pasiruošusi paleisti jį, Alex.
* * *
sveeeikooos👋🏽♥️
vote⭐️
