// Zayn
Su Rebecca jau beveik valandą sėdime ant suoliuko. Mudu jau buvome pakeliui atgal į namus, bet ji užsimane dar pasėdėti čia. Aš žvilgsnio negaliu atitraukti nuo priešais sėdinčios ir su šypsena veide su manimi kalbančios merginos. Tačiau man iš atminties, kad ir kaip stengčiausi, neišeina kitas vaizdas. Negaliu iš galvos išmesti tos visai trumpos akimirkos šįryt, kai Rebecca stovėjo tik su juoda liemenėle priešais mane. Ir nė trupučio nepadėjo nė kartas, kai ji pabučiavo mane. Jaučiuosi taip, lyg trylikos ir netyčia bučiau užklupęs namuose persirenginėjant kokią sesers draugę ir dabar negalėčiau pamiršti pirmąkart pamatęs, kaip atrodo merginos kūnas. Mėginu nusiraminti, bet sunku susikaupti. Rebecca sėdi, kalba ir net neįsivaizduoja, ką vien jos šypsena ar žvilgsnis daro su manimi. Jaučiu, koks esu įsitempęs. Visur. Bet negaliu nieko su tuo padaryti. Tačiau jeigu sugebėjau atsispirti šiąnakt išgėręs ir jai gulint prisispaudus prie manęs, sugebėsiu ir dabar. Nieko nebus, kol ji nebus pasiruošusi. Aš lauksiu. Tačiau tos fantazijos, lendančios į galvą visą dieną vos mūsų lūpos susiliečia... Ar vos ji pažvelgia į mane savo nekaltu žvilgsniu...
– Zayn, – girdžiu Rebeccos balsą ir pajuntu, kaip ji uždėjusi delną ant mano šlaunies, nestipriai papurto mane.
Krūpteliu ir greitai nuleidžiu galvą į merginos ranką and mano kojos. Jai tai nekaltas gestas, tačiau man tai sukelia daugybę jausmų, apie kuriuos ji nė nenutuokia. Niekada anksčiau nesijaučiau toks silpnas, koks jaučiuosi su Rebecca. Jaučiuosi taip, lyg negalėčiau kontroliuoti savo kūno, jausmų ar emocijų, ir viską už mane daro ji. Jaučiuosi, lyg nuo jos nuotaikos priklausytų manoji. Rebecca visiškai kontroliuoja mane, bet negaliu sakyti, kad man tai nepatinka.
– Ar viskas gerai? – atsargiai paklausia pritilusiu balsu ir patraukia savo ranką. Jos veidas šiek tiek pasikeičia ir šypsena išblėsta.
– Viskas gerai, – linkteliu supratęs, jog nesiklausiau dalies to, ką Rebecca man pasakojo.
– Aš klausiau, ar nenori grįžti atgal, – pasako.
– Nori grįžti? – paklausiu jos.
– Na, aš klausiu tavęs, ar tu nori.
– O tu?
– Tikriausiai turėtume grįžti, – atsidūsta Rebecca ir darkart linkteliu galva sutikdamas su ja.
Mudu atsistojame nuo suoliuko ir aš iškart paimu merginos ranką. Rebecca neįsitempia ir nesutrinka. Ji spusteli mano ranką ir galiu tik džiaugtis, kad ji su manimi jaučiasi visiškai laisvai. Beveik visiškai. Ji vis dar nori, kad nežiūrėčiau jai persirengiant. Bet tai pasikeis. Kada nors. Kai ji bus pasiruošusi.
// Rebecca
Grįžę atgal į Josh namus, čia nerandame nei Harry, nei Kylie, nei Alex. Čia tik Josh ir Amber. Žinau, kad Zayn netrukus išvažiuos namo. Norėčiau dar pabūti su juo, bet nenoriu būti pernelyg prilipusi prie jo. Galbūt jis turi planų? Vien todėl, kad dabar jau esame pora, neprivalome viso savo laiko praleisti kartu.
– Neplanuoji važiuoti namo? – paklausia Zayn savo sesers, mums įėjus į svetainę.
– Planavau pabūti, – mergina atsisuka į jį. – Mane parveš Josh.
– Tuomet mes su Rebecca važiuosime, – sumurma juodaplaukis labiau sau nei Amber ir atsisuka į mane. – Ką manai?
Šiek tiek sutrinku. Maniau jis jau išvažiuos, bet panašu, kad ir jis noriu praleisti daugiau laiko kartu. Negaliu skųstis.
– Žinoma, – tepasakau.
Su Zayn netrukus išeiname iš Josh namų ir jau esame pakeliui į jo. Man patinka viskas, kas vyksta šiuo metu, bet šiandien Zayn kažkoks tylus. Visąlaik atrodo paskenęs savo mintyse, nuolat įsitempęs ir nesiklauso, ką kalbu. Visą kelią iki jo namų važiuojame nepertraukiamoje tyloje. Jis atrodo susimąstęs ir nervingas. Stebiu, kaip jis nervingai kandžioja savo aptinę lūpą bei vienos rankos pirštais stipriai spaudžia vairą. Nežinau, kas jam, ir nežinau, ar galiu padėti.
Sustojus kieme ir mums išlipus iš mašinos Zayn vis dar tyli. Aš taip pat nieko nesakau. Jis atrakinęs duris praleidžia mane pirmą pro jas ir dabar jau atsisuku.
– Kas ne taip? – paklausiu vaikinui uždarius duris.
– Viskas gerai, – pagaliau pažvelgia į mane.
– Gali man pasakyti, – tariu švelnesniu balsu ir priėjusi arčiau uždėjusi delną ant juodaplaukio nugaros, švelniai paglostau, tačiau jaučiu, kokia yra įsitempusi jo nugara. Ar kažkas negerai? Kodėl jis toks?
– Žinau, – matau, kaip prisiverčia šyptelėti ir, kad būtų patogiau, vieną ranką permeta per mano pečius, kol mano delnas vis dar ant jo nugaros. – Viskas gerai.
Zayn pasilenkęs pabučiuoja mane. Tačiau šis bučinys kitoks. Jis stiprus ir ilgas, ne toks švelnus, kaip visad. Jam atsitraukus, matau, kaip Zayn dar labiau įsitempia, jo kvėpavimas atrodo pagreitėjęs, o pakankamai šviesios rudos akys, tamsesnės. Ar padariau ką nors ne taip?
– Verčiau eikime į svetainę, – sumurma atsitraukęs nuo manęs.
Svetainėje vaikinas atsisėda ant sofos, o aš šįkart atsisėdu kiek toliau. Taip, kad nesiliestume vienas su kitu. Galbūt aš kalta, kad jis toks nervingas? Nežinau. O galbūt Alex? Jis jo nemėgsta, o vos pasirodžius jam Josh svetainėje, Zayn iškart užsimanė išeiti pasivaikščioti...
– Viskas gerai? – girdžiu šiek tiek sutrikusį vaikino balsą. Ar man viskas gerai? Jis tikrai to klausia?
– Kodėl klausi? – suraukiu antakius.
– Kodėl ten atsisėdai? – Zayn taip pat susiraukia. – Ateik čia, – jis parodo į vietą šalia savęs.
Atsidususi atsisėdu arčiau ir Zayn iškart ranka apkabina mano pečius taip, kaip jau tapo įprasta. Jis priglaudžia mane prie savo įsitempusio kūno. Įprastai pasijusčiau geriau, bet ne šį kartą. Kodėl jis nenori man papasakoti, kas negerai? Jeigu nežinosiu, kas jo neramina, nežinosiu, kaip jam padėti. Maniau, kad jis pasitiki manimi...
* * *
Labaasss
paskutinė dalis šią vasarą))):
VOTE😄⭐️
beeei parašykit, ką manooteee❤️😄👇🏿
