ar dar yra skaitančių?
// Rebecca
Pabudusi ir dar keletą minučių pasivarčiusi lovoje, nusprendžiu, jog man reikia kavos. Pastarosiomis dienomis man išties sunku susitvarkyti su savo mintimis, tačiau aš stengiuos kaip įmanydama mažiau apie viską galvoti. Nors ir žinau, jog mums nesusitikti bus neįmanoma... Ypač kai Josh lyg ir susitikinėja su jo seserimi...
Išlipu iš lovos ir susirišusi susivėlusius plaukus į netvarkingą kuodą, palieku kambarį ir nusileidžiu laiptais į apačią. Nusižiovavusi įeinu į virtuvę, tačiau čia sėdintis žmogus priverčia mane sustingti.
Virtuvėje, su kavos puodeliu rankoje, pamatau sedinčią juodaplaukę merginą. Amber. Ji taip pat žvelgia į mane. Mane išpila šaltas prakaitas, nežinau ką daryti. Būtų labai kvaila tiesiog išeiti neprataurus nė žodžio...
– Sveika, – pasisveikina, sutrikimą mėgindama nuslėpti šypsniu.
– Labas, – negarsiai ištariu. Vakar Josh buvo susitikęs su Amber, negirdėjau kaip grįžo, kadangi jau miegojau, tačiau nebūčiau pagalvojusi, kad jis grįš su ja...
– Josh duše, – pasako. – Netrukus turėtų nusileisti.
Linkteliu tamsiaplaukei prieidama prie spintelės ir išimdama puodelį. Noriu kuo greičiau dingti iš čia... Džiugu, jog Josh nesumąstė namo parsivesti ir Zayn. Būtų nuostabu.
– Ar viskas gerai? – išgirstu merginos klausimą. Susiraukiu. Koks skirtumas?
Man buvo viskas gerai iki kol nesutikau Amber ir Zayn. Per tuos kelerius metus mano gyvenimas buvo ramus ir maniau, kad pagaliau pamiršiu viską kas nutiko, tačiau dabar viskas vėl per naujo...
– Žinoma, – greit pasakau, kuomet arbatinukas užverda. Įpilu karštą vandenį ir paėmusi puodelį su kava pasisuku eiti, tačiau pamatau tarpduryje stovintį Josh.
– Nepasiliksi? – paklausia, kuomet mėginu praeiti pro jį. Papurtau galvą.
– Būtų smagu, – taip pat taria Amber, – Nagi, Rebecca, pasėdėk su mumis, – šypteli mergina.
Noriu eiti į savo kambarį ir tiesiog sėdėti užsirakinusi jame, tačiau šiuo metu padaryti to negaliu. Nespėju nieko atsakyti, kai pajuntu, kaip Josh uždėjęs delną man ant nugaros, nestipriai stumia mane į virtuvės pusę, stalo link. Gilai atsidūstu.
– Rebecca, kiek laiko planuoji čia būti? – į mane atsisuka juodaplaukė.
– Planavau čia gyventi. – sumurmu pirštu vedžiodama puodelio kraštus.
– Tiesa, Josh minėjo. – nusišypso Amber. – Ar tau patinka čia?
Mane ima erzinti jos klausimai, aš visiškai nenoriu čia būti. Bet po galais, kaip gyvendama čia turėčiau išvengti Josh merginos ar Zayn?
Linkteliu galva nepakeldama akių į ją.
– Rebecca drovisi, – mane paerzina Josh. Pažvelgiu į vaikiną ir, taip pat, užmetu akį į šalia jo sėdinčią Amber, kuri žvelgia į mane su nedidele, tačiau malonia šypsena veide.
Amber miela mergina, tačiau negaliu jaustis patogiai, kuomet ji žino šiek tiek, nei žino Josh ir, jog ateis diena, kuomet turėsiu visiems, tiek Zayn, tiek Amber, tiek Josh viską papasakoti.
Išgirstame kaip ima skambėti kažkieno telefonas irAmber greit atsistoja.
– Tuoj grįšiu, – atsidūsta, – man skambina brolis, – taria juodaplaukė, išeidama iš virtuvės.
Jai išėjus, pasijuntu kiek laisviau. Pakeliu akis į Josh.
– Neatrodai savimi, – kilsteli antakį vaikinas. Trūkteliu pečiais. – Judvi turėtumė gerai sutarti, – šypteli. – Amber miela mergina.
– Galbūt, – dar kartą trūkteliu pečiais atsigerdama savo kavos.
Po keletos akimirkų grįžta Amber ir praneša, jog jos atvažiuos Zayn. Greitai išgėrusi sako kavą atsistoju.
– Aš... Aš jau eisiu į savo kambarį, – nervingai sumurmu išplaudama savo puodelį. Panašu, jog Amber supranta dėl ko taip greit sumaniau išeiti ir mano nervingumo priežastį, todėl net nemėgina manęs įkalbėti pasilikti.
Išeinu iš virtuvės ir greitai laiptais pakylu į savo kambarį. Uždarau duris ir giliai atsidūstu. Dar nežinau ką reikės daryti toliau. Josh susitikinėja su Zayn seserimi, mes susitiksime vis dažniau, išvengti jų nepavyks...
Po kiek daugiau nei dešimties minučių išgirstu, kaip į kiemą įvažiuoja mašina. Giliai įkvėpiu ir iškvėpiu, ir atsargiai prieinu prie lango. Pamatau stovinčią Zayn mašiną. Zayn sėdi viena ranka pasirėmęs galvą į atidarytą mašinos langą, o kitoje laiko savo telefoną.
Atsitraukiu ir atsisėdu ant lovos. Šūdas. Mano rankos šiek tiek dreba, nors jis ir toli. Nors jis ir nemato manęs. Man reikia nurimti...
* * *
Tikiuosi dar visos neišsilakstėte ir dar bus skaitančių. Vienas iš mano naujametinių tikslų yra suaktyvėti wattpade :) taip kad dalių sulauksite dažniau :)
Parašykite savo nuomones!
