Praeina kiek daugiau nei trys valandos ir žinau, kad Rebecca jau netrukus norės grįžti namo. Noriu, kad ji pasiliktų nakčiai, tačiau šiek tiek abejoju, ar ji sutiks. Ji norės, jog parvežčiau ją, tačiau aš pasistengsiu įkalbėti ją. Vis dėlto parašau Amber žinutę su pasiūlymu pasilikti nakčiai pas Josh. Dėl visa pikto.
Stebiu, kaip mergina šiuo metu, karts nuo karto pakeldama akis į mane, kalba telefonu su savo mama. Ji jai ir vėl pasako, jog yra su drauge. Kaip norėčiau, jog viso to nebūtų nutikę anksčiau, jog Rebeccą sutikęs būčiau tik dabar ir viskas būtų iš pradžių. Viskas būtų kur kas paprasčiau. Ji pasitikėtų manimi kur kas labiau, nelaikytų manęs tokiu, koks buvau prieš dvejus metus, o ir mamai apie mane papasakoti būtų ne taip baisu. Dabar, kai apie mūsų santykius, iš esmės, gerai žinome tik mudu, jaučiuosi lyg mums būtų penkiolika metų ir slepiame savo santykius nuo visų. Mes esame suaugę, dvidešimties metų žmonės ir neturėtume taip elgtis. Man nepatinka, jog Rebecca turi slėpti mūsų santykius nuo savo mamos. Aš į tai žiūriu rimtai, norėčiau, kad ir ji pagaliau taip pažiūrėtų.
– Kada papasakosi jai? – paklausiu, kuomet Rebecca giliai atsidūsta baigusi pokalbį.
– Nori, kad papasakočiau? – mergina pakėlusi galvą pažvelgia į mane.
– Manau, būtų teisinga, – pasakau ir ji darkart atsidūsta ir, atsisėdusi arčiau manęs, galva atsiremia man į petį. Apkabinu ranka jos pečius.
– Papasakosiu. Anksčiau ar vėliau vis vien teks. Tačiau jaudinuosi. – sumurma.
– Žinau, aš taip pat, – delnu švelniai paglostau jai ranką. – Tačiau kuo ilgiau delsi, tuo bus blogiau. Ji pyks, jog tiek laiko jai melavai.
– Žinau, – Rebeccos balsas tampa kiek liūdnesnis. Keletą akimirkų nieko nesakome, kol galiausiai nusprendžiu sudrumsti tylą.
– Ar pasiliksi nakčiai? – atsargiai paklausiu.
– Juk žinai, kad rytoj turiu dirbti.
– Aš tave nuvešiu, – pasiūlau ir dabar jau Rebecca atsitraukia.
– Tu? – mergina mėgindama sulaikyti šypseną stebi mane. – Zayn, tu miegoti eini tokiu laiku, kokiu aš keliuosi.
– Bus proga susitvarkyti miego rėžimą, – nepasiduodu.
– Tu įsitikinęs? – paklausia ir man linktelėjus pagaliau pasiduoda.
Nusprendžiame dar kuriam laikui pasilikti svetainėje, tačiau dabar man į galvą ir vėl lįsti pradeda kitokios mintys. Man dar labiau neptinka, kad Rebecca dirba ten. Man nepatinka, jog ten yra jos dėmesio siekiančių vaikinų. Neturėčiau jaudintis dėl to ir kitų merginų vaikinai greičiausiai net nekreiptų į tai dėmesio, tačiau aš žinau, kad Rebecca laisvai gali susirasti geresnį. O geresnių daugybė. Nežinau, kodėl mergina tokia kaip Rebecca susidomėjo manimi, bet tikrai žinau, kad dabar jau neleisiu jai niekur eiti. Tai savanaudiška, tačiau man jos reikia labiau. Kad ir kaip nemėgčiau Alex, žinau, kad net jis Rebeccai būtų geresnis vaikinas. Bet jis jos negaus. Nei vienas jos negaus.
Atsisukęs į Rebeccą, iškart sutinku jos akis. Panašu, kad ji jau stebėjo kurį laiką mane.
– Kalbėjau su tavimi, tačiau tu visąlaik tylėjai. Viskas gerai? – atsargiai paklausia tyliu balsu.
– Viskas gerai, – linkteliu.
– Apie ką galvojai? – mergina atsisėda pilnai atsisukdama į mane. – papasakok man.
– Viskas gerai, – lengvai papurtau galvą ir šypteliu jai.
– Noriu žinoti, kad neduoda tau ramybės, – Rebecca paglosto man ranką laukdama atsakymo. Atsidūstu.
– Negaliu iš galvos išmesti tų vaikinų, reikalaujančių tavo dėmesio, – sumurmu akis nuleisdamas į Rebeccos delną, kurį ji laiko uždėjusi ant manojo.
– Zayn, aš imu gailėtis tau pasakius, – šįkart ji tai pasako rimtu balsu. Pernelyg rimtu. – Kodėl tau tai taip neduoda ramybės? Juk žinai, kad būdama su vienu vaikinu, negalėčiau turėti kito.
– Aš žinau, kad visada gali rasti geresnį, – Rebecca susiraukia.
– Geresnį? Kodėl galvoji, jog man reikia geresnio?
– Nesakau, kad reikia, o, kad bent kada, kada tik panorėjusi, galėtum tokį rasti. Tokį, su kuriuo viskas būtų paprasčiau. – pasakau žvelgdamas į juodas akis.
– Be abejo, galėtų būti paprasčiau, tačiau aš nenoriu nieko kito, – stebiu, kaip Rebecca atsistoja priešais mane ir savo rankas uždeda man ant kaklo. – Esu laiminga ir noriu, kad viskas liktų taip, kaip yra. – šyptelėjusi ji pasilenkia ir atsargiai suglaudžia mūsų lūpas lyg užtvirtindama, jog tikrai esu jai vienintelis. Netrukus Rebecca jau sėdi man ant kelių. – eime į viršų, – tyliai sumurma prie pat mano lūpų.
Rebecca greitai nulipa man nuo kelių ir palaukusi, kol taip pat atsistosiu, suima mano ranką. Ji, lyg nekantraudama, laikydama mano ranką, pirma eina mano kambario link. Mums užlipus laiptais, ji atidaro kambario duris ir mums įėjus, Rebecca greitai pasistiebia ir darkart pabučiuoja mane, rankomis apsikabindama mano kaklą. Iš kur tiek drąsos?
– Ar tu įsitikinusi? – paklausiu atsitraukęs ir suglaudęs mudviejų kaktas.
– Zayn, su niekuo kitu nenorėčiau to, kaip su tavimi, – sumurma.
Šįkart jau aš pabučiuoju merginą ir neatsitraukęs nė akimirkai nuo jos lūpų paguldau ją ant lovos. Tačiau neskubu. Noriu, kad šiąnakt viskas būtų tik apie Rebeccą. Noriu, kad ji turėtų tai kaip gerą prisiminimą, priešingai negu tąkart. Matau, jog ji jaudinasi, tačiau noriu tai pakeisti. Noriu, kad viskas būtų kuo geriau.
* * *
sveiiikoos
Kaip jums atrodo, kuris iš jų atrodo labiau tikėtina, kad sugebėtų suknist jų santykius?tiesiog įdomu🤨😄
parašyyykite, ką manoot!👇🏿🥺
