- Ar nekelsi? - paklausia Kylie, kuomet ir vėl ima skambėti Amber telefonas, tačiau mergina papurto galvą atsigerdama iš savo vyno taurės. - Atrodo jis išties gailisi, - pasako, kuomet nustojus skambėti telefonui pasigirsta keletas pranešimų apie atėjusias žinutes.
- Jokių antrų šansų, - paprastai papurto galvą, kuomet Kylie paduoda jai jos telefoną, ir perskaičiusi žinutes Amber išjungia garsą.
Su Kylie jau kuris laikas esame Amber namuose. Pastaruoju metu, Amber išsiskyrus su Josh, tokie merginų vakarai padažnėjo, tik pats Josh vis dar nepasiduoda ir vis dar skambina jai po kelis kartus per dieną ir palieka daugybę žinučių. Niekas Josh nesako, kur dabar gyvena Amber, antraip jis nepasitrauktų nuo jos buto durų. Netgi aš su juo nesikalbu. Josh išties negražiai elgėsi. Jiedu pradėjo nuolat pyktis, jis pasirinko draugus ir vakarėlius vietoje Amber, tačiau dabar negali susitaikyti su tuo, jog ji išsiskyrė su juo.
- Aš taip pat taip maniau, tačiau suteikusi Zayn antrą šansą nė kiek to nesigailiu, - pasakau, tačiau Amber darkart papurto galvą.
- Nes mano brolis visiškai įsimylėjęs tave, turėtum būti visiškai aklas, jog to nepastebėtum, - mergina atsidūsta. Jos žodžiai priverčia mane nuleisti galvą pajutus kaistančius skruostus. Pasijuntu taip, lyg tai būtų pasakęs pats Zayn... Tačiau taip pat tai ir beprotiškai geras jausmas.
- Tai tiesa, - pritaria Kylie. - Kiek kartų jis atšaukė visus planus su Harry tik tam, kad nieko neveiktų su tavimi namuose.
- Būtent dėl to mudviems su Josh nieko ir nesigaus, - pasako Amber. - Jis nepasirinktų manęs vietoje draugų, nors dabar ir sako kitaip. Neprašau Josh visai atsisakyti savo draugų, tačiau nenoriu būti lyg paskutinis jo pasirinkimas. Paskutiniuoju metu jaučiausi taip, lyg gyvenčiau kokiame klube - namuose nuolat buvo pilna girtų žmonių ir visad grojo garsi muzika. Aš norėjau ramiai gyventi kartu su Josh, bet jis to nenorėjo, tad dabar lai gailisi. O ir aš nebesijaučiu su juo taip, kaip pradžioje. Dabar suprantu, kodėl Zayn taip skeptiškai žiūrėjo į Josh.
Atsidūstu. Josh išties neras nieko geresnio už Amber.
- Tavo tėvai bent jau yra supratingi ir tu be jokios sąžinės graužaties galėsi susirasti ką nors kitą, - sumurmu prisiminusi Zayn tėvus, pas kuriuos buvome praėjusią savaitę, bei kokie malonūs jie buvo su manimi. Ne taip kaip mano mama... Nors mes jau ne kartą su merginomis kalbėjome apie tai, vis vien negaliu pamiršti mamos ir jos priešiškumo Zayn.
- Mano tėtis taip pat ne itin mėgsta Harry, o mudu jau tris metus kartu, - taipogi atsidūsta Kylie. - O per šiuos tris metus jis nė karto nepadarė nieko, dėl ko jis turėtų jo nemėgti, tačiau tėčio nuomonė apie jį niekaip nepasikeičia.
Galiausiai paliekame vaikinų temą ir ateinančias keletą valandų kalbame vis apie ką nors kitką, o mūsų juokas ir balsai vis garsėja ir garsėja.
// Zayn
Kiek lengviau atsidūstu, kuomet beveik antrą valandą nakties pagaliau sulaukiu Rebeccos skambučio ir prašymo atvažiuoti. Nenoriu būti vienas tų kontroliuojančių vaikinų, tačiau man tikrai neramu, kuomet jos nėra namuose, ypač taip vėlai.
Nieko nelaukęs greitai išvažiuoju Amber namų link. Iš Rebeccos balso ir merginų juoko fone nesunku suprasti, jog jos kiek išgėrusios. Jos jau kuris laikas, regis, švenčia Amber išsiskyrimą. Iš tiesų ji atsigavo greičiau nei tikėjausi. Jau kitą dieną po jos išsikraustymo kartu su merginomis buvo Amber namuose. Išties net džiaugiuosi, jog taip nutiko. Amber gali susirasti kur kas geresnį vaikiną už Josh.
Pastatau mašiną mašinų aikštelėje šalia daugiabučio ir įėjęs užlipu į ketvirtą aukštą. Paspaudus durų skambutį tik po kurio laiko atsidaro durys. Jas galiausiai atidaro akivaizdžiai nemažai išgėrusi juodaplaukė.
- Zayn, - kiek per garsiai ištaria ir nusišypso praleisdama mane pro duris. - Laukėme tavęs.
Atsidusęs nieko jai nesakau ir kartu nueiname į jos kambarį. Čia pamatau dar dvi juodaplaukes merginas sėdinčias ant lovos ir rankose laikančias dar po taurę su raudonu gėrimu. Nepanašu, kad jos ruoštųsi važiuoti namo.
- Važiuokime? - silpnai atsidusęs pasiūlau. Tačiau gera Rebeccą matyti čia. Gera žinoti, jog jai viskas gerai ir jau netrukus ji kartu su manimi grįš į mūsų namus.
Rebecca su Kylie atsistoja, bet jos ir toliau iš kažko besijuokdamos praeina pro mane į koridorių taip, lyg manęs čia net nebūtų, tačiau, vis dėlto, paskutinioji ėjusi Rebecca suima mano ranką ir kartu su manimi išeina iš kambario. Galiausiai jos susiruošusios dar kurį laiką kalbasi ir po kelis kartus atsisveikina, tad nieko nesakydamas joms atsiremiu pečiu į sieną stebėdamas juodaplaukes. Kad ir kaip tai erzintų, niekaip negalėčiau pykti ant Rebeccos. Šiuo metu ji tokia atsipalaidavusi ir su plačia šypsena veide. Tokia ji man dar gražesnė, kuomet nesistengia atrodyti gražiai, o tiesiog yra savimi.
Pagaliau išeiname pro Amber namų duris ir besileisdamas laiptais viena ranka laikau Rebeccos liemenį, jog ši nenukristų, o kita parašau Harry žinutę, jog parvežu jo merginą. Visą kelią iki Harry namų girdžiu, kaip išgėrusios merginos gale apie kažką labai įtemptai diskutuoja. Klausyti girtų merginų pokalbių nėra mano mėgstamiausias dalykas, tačiau šįkart stengiuosi jas ignoruoti. Po kiek daugiau nei penkiolikos minučių sustoju Harry namų kieme, tačiau jos dar kelias minutes kalbasi.
Tačiau visgi liekame galiausiai dviese, bet dabar jau Rebecca tyli. Karts nuo karto žvilgteliu į ją pro veidrodėlį ir negaliu nepastebėti, kokia ji susimąsčiusi. Kas ir vėl nutiko?
- Ar viskas gerai? - neiškentęs paklausiu.
- Noriu miegoti.
- Jau greitai būsime namuose, - pasakau ir daugiau likusį kelią iki namų nesikalbame.
Namuose iškart užlipame į viršų ir Rebecca persirengia. Vidury kambario tiesiai priešais mane. Tai tikriausiai antras ar trečias kartas, kuomet ji neprašo manęs nusisukti. Vėliau stebiu, kaip ji vonios kambaryje valosi makiažą. Mergina atsidūsta, ji atrodo išties pavargusi, manau ji užmigs vos atsigulusi į lovą.
- Galiu? - paprašau ištiesęs ranką link jos laikomos servetėlės. Rebecca šiek tiek nustemba, tačiau su nedidele šypsena veide paduoda ją man ir atsisuka. Švelniai prilaikydamas pirštais jos smakrą, servetėle valau merginos veidą, kol juodos akys stebi mane. - Viskas, - pasakau trumpai švelniai suglausdamas mudviejų lūpas ir tai priverčia Rebeccą plačiau nusišypsoti.
Praeina dar penkiolika minučių, kol pagaliau prisiruošiame eiti miegoti. Mergina guli galvą padėjusi man ant krūtinės, ir jau kuomet maniau, kad ji miega, išgirstu jo balsą.
- Tikrai dėl manęs atšaukei savo planus su Harry? - tyliai paklausia ir ne iš karto suprantu, ką ji turi omenyje. Galiausiai suvokiu, kad tikriausiai tai jai pasakė Kylie.
- Na taip, - tariu. - Keletą kartų.
- Kodėl?
- Norėjau praleisti dieną su tavimi, - pasakau ir girdžiu, kaip Rebecca atsidūsta ir sušnarpščia nosimi. Nejau ji verkia? Ji visad taip greitai apsiverkia, jog kartais net nežinau, ką sakyti jai, o ko ne.
- Aš nenusipelniau tokio vaikino kaip tu, - sumurma pirštais nusišluostydama ašaras. - Tu pernelyg geras man. Šūdas...
Ji tyliai nusikeikia ir netrukus išgirstu frazę, dėl kurios, regis, akimirkai nustoja plakusi mano širdis.
- Aš tikrai tave myliu... - sumurma ir mergina jau netrukus užmiega, tikriausiai, nė nesupratusi, ką pasakė.
Nors ir žinau, kad tai tik girti žodžiai, jog tikriausiai rytoj to neatsimins, tačiau šie keli jos ištarti žodžiai neleidžia man užmigti dar keletą valandų... Kaip gera, nors ir žinau, kad ji to neatsimins.
* * *
sveiiiiikos
parašyyykit po nuomonę, kad jau čia taipp :)) ačiūūū
