// Rebecca
Atsibundu viena lovoje ir panašu, kad Zayn jau kurį laiką nėra su manimi. Mėginu atsisėsti, tačiau galvą sudiegia nesilpnas skausmas. Užsimerkusi perbraukiu rankomis sau per veidą ir dar keletą akimirkų tiesiog taip guliu. Pasuku galvą ir ant naktinio staliuko šalia lovos pastebiu padėtą stiklinę vandens ir tabletę. Šypteliu. Paprastas, tačiau gražus gestas. Gera žinoti, kad jis pagalvojo ir apie tai.
Visgi prisiverčiu atsikelti iš lovos. Išgeriu Zayn paliktą tabletę ir visą stiklinę vandens. Pradedu gailėtis, jog nusprendžiau visgi vakar taip atsipalaiduoti. Būčiau galėjusi šįryt jaustis žvali ir pailsėjusi, tačiau dabar turiu kentėti galvos skausmus. Norėčiau grįžti namo.
Persirengusi lėtai išeinu iš kambario. Tyliai nusleidusi laiptais prieinu svetainę, kur randu sėdintį Zayn su puodeliu ir telefonu rankose. Mane pastebėjęs vaikinas sunkiai šypteli stebėdamas mane, bet nieko nesako. Atsisėdu šalia jo, bet Zayn vis dar keistai žiūri į mane.
– Ar viskas gerai? – paklausiu.
– O tau? – pagaliau išgirstu ir jo balsą.
– Šiek tiek skauda galvą, bet viskas gerai, – linkteliu galva.
Matau, kaip jis kurį laiką apie kažką galvoja, tačiau silpnai atsidusęs, kilsteli ranką duodamas man ženklą atsisėsti arčiau jo. Man tą padarius, Zayn apkabina mano pečius ir priglaudžia prie savęs. Galvą padedu vaikinui ant krūtinęs ir užsimerkiu pajutusi jo smakrą ant savo viršugalvio. Neturėdama, kur padėti rankos, permetu ją jam per liemenį.
– Ar išgėrei tabletę? – negarsiai paklausia. Palinksiu galva. – Turėtum pasijusti geriau. – pajuntu kaip jis lūpas priglaudžia man prie viršugalvio ir šypteliu. Kuomet mūsų santykiai taip gražiai klostosi, net negalėčiau pagalvoti, jog galėtų nutikti kas blogo.
– Ačiū, – padėkoju ir tvirčiau spusteliu Zayn liemenį. – Man greitai reikės namo, – liūdniau atsidūstu prisiminusi, jog rytoj ir dar ateinančias keletą dienų turėsiu dirbti ir negalėsiu jų praleisti su Zayn.
Šiek tiek atsitraukiu ir kilsteliu galvą vaikiną. Žvelgiu į rudas Zayn akis ir staiga pajuntu nenumaldomą norą pabučiuoti jį. Atsargiai uždedu ranką jam ant kaklo ir šiek tiek pasikeliu. Zayn visąlaik stebi mane, iki kol mūsų lūpos susijungia. Kad būtų patogiau, su vaikino pagalba atsisėdu jam ant kelių ranka tvirčiau apkabindama jo kaklą. Jaučiu Zayn rankas laisvai esančias ant mano liemens. Jaučiuosi kaip niekada pasiruošusi. Žinau tai. Pasitikiu Zayn ir šiuo metu jis vienintelis, su kuriuo norėčiau to. Juk jis mano vaikinas, kodėl turėčiau jo gėdytis ir bijoti?
– Zayn, – atsitraukusi suglaudžiu mūsų kaktas ir žvelgiu jam į akis. Vienos rankos pirštus iveliu į juodus vaikino plaukus ir kurį laiką tyliu. – Aš pasiruošusi.
Tyliai sumurmu jusdama kaistančius savo skruostus. Pirmąkart pasakau tai garsiai. Tačiau pasitikiu Zayn ir noriu, kad jis tai žinotų. Matau, kaip jo veide atsiranda nedidelis šypsnis.
– Tą patį sake ir šiąnakt, – negarsiai pasako prie pat mano lūpų, tačiau šįkart atsitraukiu.
Šiąnakt? Staiga pajutusi didžiulę gėdą dėl to, ką galėjau padaryti išgėrusi, ir ko nepamenu, nuleidžiu galvą. Aš galėjau padaryti ir prišnekėti jam bent ko.
– Ar mes... – atsargiai pakeliu galvą šiek tiek bijodama išgirsti atsakymą.
– Ne, – Zayn priverčia mane lengviau atsidusti papurtęs galvą.
– Kodėl? – tyliai paklausiu.
Jis turėjo galimybę, bet nepasinaudojo ja? Ar galbūti jis nebenori? Ką nors padariau ne taip? O galbūt su manimi kažkas ne taip?
– Nes buvai išgėrusi, – jis pirštais nubraukia užkritusius plaukus man nuo veido. – Norėjau palaukti, kol būsi blaivi ir išties pasiruošusi. Nes man mūsų santykiai svarbesni už tai. Mažiausiai ko noriu, tai juos sugriauti pasielgęs neatsakingai ar neapgalvotai.
Jis žvelgia man į akis ir aš nesusilaikau nešyptelėjusi. Apsikabinu rankomis vaikino kaklą ir prisiglaudžiu prie jo.
– Dabar aš jau tikrai pasiruošusi, – su šypsena, nors jis ir nemato, pasakau.
Zayn, to norėdamas labiau nei aš, atsisakė, kuomet pati sakiqu jam, kad noriu to, tik todėl, nes buvau išgėrusi. Negalėčiau būti laimingesnė turėdama tokį vaikiną kaip Zayn. Vaikiną, kuris galvoja ne tik apie save. Dabar tikrai jaučiuosi pasiruošusi.
Atsitraukusi darkart jį pabučiuoju. Šįkart kur kas užtikrinčiau bei tvirčiau.
– Verčiau tai nebūtų vienas tavo žaidimų, Rebecca, – sumurma ties mano lūpomis.
– Tai ne žaidimas, Zayn. Aš tikrai pasiruošusi, – atsakau ir jau šįkart jis mane pabučiuoja.
Nespėju sureaguoti, kaip apsikeičiame pozicijomis ir dabar jau jis yra virš manęs. Vaikinas bučiuodamas mane, vieną ranką irėmęs man virš galvos taip prilaikydamas svorį, kitą atsargiai, kilstelėjęs mano maikutę, uždeda ant mano nuogo liemens.
Zayn šiek tiek atsitraukia ir su vos pastebima šypsenėle stebi mane. Žiūriu į jo spindinčias rudas akis ir negaliu pati nenusišypsoti. Jis laimingas. Aš taip pat. Vaikinas palinksta darkart manęs pabučiuoti, tačiau vos mūsų lūpos susiliečia, išgirstame durų rakinimo garsą. Šūdas!
Zayn staigiai atsitraukia nuo manęs ir aš taip pat atsisėdu. Atsidususi pasitvarkau drabužius ir plaukus. Amber grįžti namo nusprendė kaip tik laiku... Bet džiaugiuosi, jog mes tai bent jau išgirdome, o ne buvome užklupti.
Netrukus Zayn sesuo kartu su Josh pasirodo svetainėje. Negaliu nepastebėti, kokia švytinti atrodo Amber. Visgi jiedu susitaikė... Jie pasisveikina, tačiau Zayn nieko jiems nesakęs atsistoja ir išeina iš svetainės. Nuleidžiu galvą. Aš taip pat norėjau to...
– Norėsiu su tavimi grįžti namo, – pasakau Josh ir jam linktelėjus nueinu atsisveikinti su Zayn, kurį randu virtuvėje prie spintelės. Pamatęs mane vaikinas šypteli. – Atleisk, – sumurmu eidama link jo.
– Viskas gerai. – Zayn lengvai papurto galvą. Šypteliu.
– Važiuosiu namo. Norėjau atsisveikinti.
Pasistiebiu ir mūsų lūpos susiglaudžia. Man atsitraukus, Zayn rankos apsivečia mano pečius ir vaikinas, neleisdamas man eiti, priglaudžia prie savęs. Nusišypsau priglausdama skruostą jam prie krūtinės ir jusdama Zayn smakrą sau ant viršugalvio. Rankomis apsiveju jo liemenį. Jaučiuosi tokia laiminga ir net negalėčiau įsivaizduoti, jog įmanoma, kad tai baigtųsi. Tačiau tai įmanoma.
* * *
Labaaass
Parašyykite, ką manooot!! 👇🏿👇🏿😋
vote⭐️😄
