Rytas prasidėjo anksti. Jau šeštą valandą ryto išgirdau verkiančią Lucy. Jau kurį laiką ji nežadino mūsų taip anksti. Tačiau vos ją pamačiusi, supratau, kokia problema. Iškart buvo aišku, jog tai bus viena tų labai retų, tačiau beprotiškai, ypač emociškai, sunkių dienų.
Lucy turi temperatūros. Mažai valgė ir visą rytą nenori atsitraukti nuo manęs. Žinau, jog jai viskas bus gerai, tai nėra pirmas kartas, o temperatūra neaukšta, tačiau man vis tiek skaudu matyti, jog ji prastai jaučiasi. Tokios dienos mano pačios nemėgstamiausios. Dažniausiai po to nuo Lucy užsikrečiu ir aš.
Kalbėjau su mama. Iš pradžių klausiau, kaip jai sekasi ir kaip ji laikosi. Ir vėl ji mane patikino, jog jai viskas gerai, ir kad neturiu dėl ko jaudintis. Džiaugiuosi tai girdėdama. Noriu susitikti su mama. Manau, jog turėtume ją aplankyti. Kuomet papasakoju apie Lucy, ji sako, jog nesijaudinčiau ir dėl jos. Mama pasako, ką turėčiau daryti, tačiau svarbiausia liautis nerimavus.
Lucy miegant man ant krūtinės, kol aš guliu ant sofos svetainėje, pagaliau išgirstu žingsnius ant laiptų. Šiandien jis ilgai miegojo. Zayn žodžiai šią naktį išties susuko man galvą. Visą naktį sapnavau save su ilga balta suknele... Tačiau suprantu, jog apie tai galvoti dabar ne laikas. Mums vos dvidešimt dveji, o Zayn tai pasakė išgėręs, tikriausiai net pats nesuprasdamas, apie ką kalba.
Zayn kurį laiką kažką daro virtuvėje. Pasirodo svetainėje tik po kiek daugiau nei dešimties minučių, o įėjęs tyliai pasisveikina. Veikiau - kažką sumurma. Atsisėda netoli manęs, tačiau ne pernelyg arti.
- Viskas gerai? - negarsiai paklausia žvelgdamas į mus.
- Lucy turi šiek tiek temperatūros, - liūdnai atsidūstu švelniai delnu braukdama jai miegančiai per nugarą. - Tačiau viskas bus gerai.
Jeigu Lucy visą dieną ir bus prisiglaudusi prie manęs, esu įsitikinusi, jog rytoj su temperatūra pabusiu ir aš. Visad taip būdavo. Tik anksčiau aš būdavau viena.
- Ką turėtume daryti? - Zayn susirūpina.
- Viskas bus gerai. Tai greitai praeis. Kalbėjau su mama, ji mane nuramino.
Nemėgstu duoti Lucy vaistus. Tai darau tik tada, kuomet tikrai kitaip neįmanoma. Kitais atvejais stengiuosi vadovautis, na, iki šiol, Zayn mamos patarimais. Ji per visus metus labai daug padėjo. Nesijaučiu esanti labai gera mama, vis dar turiu labai daug ką išmokti, tačiau, jei ne Zayn mama, aš būčiau visiškai siaubinga.
Matau, kaip vaikinas žvelgia į miegančią dukrą. Nieko nesako. Suprantu, jog kažkas negerai. Iškart supratau tai, vos tik jis įėjo. Zayn įprastai nėra toks tylus. O atsikėlęs net nepabučiavo manęs! Visad tai daro.
Ir jis toks visą dieną. Visą dieną Zayn mažai kalba, regis, netgi vengia manęs. Dar šiąnakt kalbėjo apie vestuves, o dabar į mane net nepažvelgia... Galbūt kažką padariau? Tačiau ką galėjau padaryti? Viskas iki pat ryto buvo gerai. Mudu nesipykome.
Kuomet vakare Lucy išsimaudo šiltoje vonioje, o jos temperatūra pasiekia beveik normalią ir ji pagaliau užmiega ilgesniam miegui, vaikiną randu sėdintį virtuvėje. Matau, kaip jo rankų pirštai nervingai tapšnoja stalą, o jis pats apie kažką mąsto ir, atrodo, net neišgirdo, jog esu šalia.
- Zayn, - atsidūstu ir priėjusi arčiau uždedu delną jam ant peties. Pagaliau rudos akys pažvelgia į mane. - Kas nutiko? - nebežinau kelintą kartą šiandien klausiu to paties. Atsisėdu šalia, tačiau ne per arti. Tam atvejui, jei jis to nenori.
Jis keletą akimirkų stebi mane, tuomet nusuka žvilgsnį į stalą. Atsidūsta. Keletą akimirkų tyli. Galbūt ne aš, o jis kažką padarė ir nenori prisipažinti? Zayn panašiai elgėsi, kuomet turėjo kitą merginą. Dabar jau pradedu jaudintis ir aš.
- Aš... - pradeda, bet nutyla. - Aš tik nesuprantu, ar... Ar šiąnakt tu juokavai ar tikrai sutikai... - Zayn atsidusęs nestipriai papurto galvą. Greitai pakeliu akis į jį.
- Tu prisimeni? - tyliai paklausiu.
- Žinoma.
- Zayn, aš suprantu, jog tai tebuvo girti žodžiai, ir jog tu ne iš tiesų...
- Ne, - vaikinas neleidžia man pabaigti. - Tai nebuvo girti žodžiai ar kaip tai bepavadinsi. - sumurma. - Aš iš tiesų apie tai galvojau. Tebegalvoju.
Pritrūkstu žodžių. Nesitikėjau, jog jis tai prisimins. Dar labiau nesitikėjau, jog Zayn iš tiesų apie tai galvoja. Apie vestuves. Su manimi.
- Nežinojau, - tyliai tariu nuleidusi galvą. - Maniau, kad šiandien net neprisiminsi to.
- Suprantu, jeigu galvoji, jog tai kiek per anksti...
- Negalvoju, - atsakau greitai.
- Ne? - vaikinas pakelia akis į mane. Gūžteliu pečiais.
Niekad, iki kol Zayn apie tai neužsiminė, nebuvau susimąsčiusi apie vestuves. Manau, jog turint vaikų, vestuvės yra tik formalumas. Kas galėtų mus labiau suartinti? Žiedas ir bendra pavardė ar vaikas? Jeigu neturėtume Lucy, žinoma manyčiau, jog tikrai per anksti apie tai galvoti. Bet dabar...
- Manau, niekas nėra per anksti, turint Lucy.
Matau, kaip Zayn lengviau atsidūsta. Jis pagaliau šypteli. Jis tai priima kaip teigiamą atsakymą.
- Atsiprašau, jog ignoravau tave, - vaikinas uždeda šiltą delną ant manojo. - Jaudinausi. - pripažįsta.
- Viskas gerai, - šypteliu jam. - Kitą kartą iškart pasakyk, kas neduoda ramybės. Spėjau visko prisigalvoti.
- Atleisk, - spusteli mano delną. Palinkęs arčiau, pagaliau, pirmąkart šiandien, pabučiuoja mane.
// Zayn
Ryte pabundu pajutęs, kaip mergina greitai patraukia mano rankas ir iššoka iš lovos. Iš pradžių nekreipiu dėmesio ir mėginu miegoti toliau, tačiau tuomet pradedu galvoti, ar viskas gerai. Negirdžiu Lucy verkiant, tad kažkas nutiko Rebeccai. Išlipu iš lovos ir pats.
Merginą randu vonios kambaryje, klūpinčią šalia tualeto. Greitai susigaudau. Pajuntu, kaip suspurda širdis. Iš laimės.
- Viskas gerai? - atsargiai paklausiu prieidamas arčiau. Atsitupiu šalia jos, glostau merginos nugarą. Rebecca linkteli ir atsistoja. Stebiu, kaip ji valosi dantis ir vis galvoju, ar verta pačiam apie tai užsiminti, ar geriau palaukti. Vis dėlto neiškenčiu. - Rebecca, ar tu laukiesi? - paklausiu, priversdamas ją atsisukti.
- Ne, - atsako nestipriai suraukdama antakius. - Aš geriu tabletes. Nė dienos nepraleidau.
- Bet ar yra tikimybė?
- Žinoma, visada yra. Tačiau nusiramink, aš nesilaukiu. - šiais žodžiais ji, atrodo, mėgina mane nuraminti. Lyg aš bijočiau, kad ji gali lauktis. - Tikriausiai užsikrėčiau nuo Lucy.
- Lucy nevėmė, - tariu. - Aš taip pat buvau su ja, tačiau man viskas gerai.
- Vien todėl, jog vieną kartą vėmiau, nereiškia, jog laukiuosi, - sako. - Ar tai vienintelis simptomas, kurį žinai? - ji šypsosi. Atsidūstu.
- Bet juk gali būti, kad laukiesi. Juk tai įmanoma.
- Pernelyg dėl to jaudiniesi, - Rebecca prieina prie manęs.
- Ar pasidarysi testą? - paprašau. - Noriu žinoti.
- Zayn...
- Prašau, - nutraukiu ją. Juodaplaukė atsidūsta.
- Gerai, - pasiduoda. - Jei tik tau bus ramiau. Pamatysi, viskas bus gerai, nes aš nesilaukiu.
Ne, tai bus visai negerai.
* * *
laaaabas♥️👋🏽
ką manoooot? parašykiit 🤨🫶🏻
vote⭐️
