Guliu lovoje, tamsiame kambaryje negalėdama užmigti. Šįvakar pasirinkau miegoti kitame kambaryje. Manau, jog taip bus geriau. Lucy užmigo prieš keletą valandų, bet man to padaryti nepavyksta. Zayn dar negrįžo ir aš nežinau, kur jis. Rašiau Kylie, bet ji sakė, jog su Harry jo nėra. Nemėginau su juo susisiekti ir jis taip pat nepanoro man paskambinti.
Nusprendžiau miegoti ne mūsų kambaryje tam atvejui, jei Zayn šiąnakt grįžtų išgėręs. Tikrai nemanau, jog jis nusprendė pabūti vienas ir pakvėpuoti grynu oru gamtoje. Galiu lažintis, jog kažkur su kažkuo geria. O kas, jei jis su kita mergina?
Užsimerkiu ir stengiuosi negalvoti apie šiandien dieną, apie tai, ką Zayn dabar galimai veikia. Mėginu galvoti apie gražius dalykus su juo, bet šiuo metu ir jie manęs nedžiugina. Net patys geriausi prisiminimai su Zayn neatrodo tokie geri šiuo metu. Su kiekviena valanda, kuomet jis negrįžo namo ir visai nerodė jokio noro su manimi pasikalbėti, pykau vis labiau. Ir dabar visai nenoriu jo matyti. Labai įdomu, kaip reaguotų jis, jei mums susipykus taip padaryčiau aš. Išeičiau ir dingčiau visai dienai.
Guliu visiškoje tyloje. Rytoj susitiksiu su Kylie ir Amber. Nenoriu būti namuose. Man nesvarbu, ką rytoj Zayn man pasakys, jei jis apskritai norės kalbėti. Nesvarbu, ar mėgins atsiprašyti ar dar ką. Nesiruošiu jam taip lengvai atleisti.
Pagaliau visiškoje tyloje išgirstu, kaip užsitrenkia namų durys. Jis grįžo. Žvilgteliu į telefoną ir pamatau, jog jau pusė dviejų nakties. Namuose jo nebuvo daugiau kaip dvylika valandų. Jaučiu, kaip įsitempiu, tikėdamasi, jog Zayn iškart nueis miegoti. Girdžių jį lipant laiptais ir netrukus žingsnius link kambario, kuriame esu aš. Mūsų kambarys visai kitoje pusėje. Ką jis sumąstė? Juk nežino, kad aš miegu kitame kambaryje. Užsimerkiu, nusprendusi apsimesti miegančia, tačiau jaučiu, kaip virpa mano kūnas laukdamas, kol prasivers kambario durys. Tačiau tai neįvyksta, bet visai netrukus atsidaro kitos - Lucy kambario. Na jau ne. Iššoku iš lovos greičiau nei pati tai suprantu. Greitai prieinu prie Lucy kambario.
Kambaryje matau įjungtą šviesą ir siaubingai girtą vaikiną. Užuodžiu nuo jo sklindantį alkoholį net per didelį atstumą. Įeinu į kambarį ir praėjusi pro Zayn atsistoju prie Lucy lovos. Kad ir ką jis sugalvojo, neleisiu jam jos paimti.
- Ką čia darai? - paklausiu virpančiu balsu.
Jis ranka įsiremia į sieną, kad nesvyruotų. Apgirtusios rudos akys žvelgia į mane.
- Miegi ne tame kambaryje, kuriame turėtum.
- Išeik iš čia, - tyliai paprašau, bet vaikinas pašaipiai šypteli. Žengia artyn. Jaučiu, kaip mano kvėpavimas pagreitėja. - Pasitrauk nuo jos.
- Dabar jau negaliu būti su savo dukra? - jo balsas pakyla ir jam vis einant arčiau, jaučiu vis stipresnį alkoholio kvapą. Giliai atsidūstu.
- Zayn, eik miegoti, rytoj...
- Neaiškink man! - piktai sušunka, priversdamas mane krūptelėti.
- Prašau, Zayn... - jaučiu, kaip mano balsas trūkinėja. Stoviu kiek galėdama kūnu uždengdama Lucy. Padarysiu viską, ką galiu, kad ją apsaugočiau. - Ne! - nejučiomis šūkteliu, kai jis nustumia mane.
Netrukus išgirstame inkščiant Lucy ir netrukus ji pravirksta.
- Pažadinai ją, - piktai taria atsisukęs į mane. Zayn nusisuka į Lucy ir tiesia rankas į ją. - Eikš... - sumurma norėdamas ją paimti.
- Nelįsk prie jos, - greitai prieinu ir įsispraudžiu tarp jo ir Lucy lovos. Paimu verkiančią dukrą iš lovos ir švelniai mėginu ją nuraminti. Šiuo metu visai nebijau dėl savęs. Bijau dėl jos. - Prašau eik miegoti... - Zayn pirštai sugriebia mano žandikaulį. Skauda. Mano akys pritvinksta ašarų.
- Užsičiaupk ir duok Lucy man.
- Rytoj galėsi būti su ja, kiek panorėsi, - tariu, bet jis net nenori to girdėti. Zayn paleidžia mano veidą ir aš atsitraukiu nuo jo. Glaudžiu verkiančią Lucy prie savęs. - Prašau, Zayn. Lucy nori miegoti, leisk jai tai daryti. Nesielk taip.
Stengiuosi kalbėti ramiai, kad jo labiau nesupykdyčiau, nors ašaros ir teka mano skruostais. Švelniai glostau rimstančią Lucy.
- Kodėl tau nepasiskundus brangiajam Alex? - pašaipiai paklausia.
- Nekišk čia Alex...
- Taip, gink jį, - piktai nužvelgia mane ir, regis, šiai akimirkai pamiršęs Lucy, išeina trenkdamas durimis, taip priversdamas jau beveik man ant peties miegančią Lucy krūptelėti ir pabudus vėl pravirkti.
Nepaliksiu jos čia. Lengviau atsidūstu ir laukiu, kol išgirsiu, kaip jis užsidaro miegamajame, jog galėčiau išeiti, tačiau tai neįvyksta. Vietoj to, ir vėl atsidaro Lucy kambario durys.
- Tu miegosi su manimi, - griežtai pasako. Susiraukiu.
- Zayn, ne...
- Patylėk, - sako ir grubiai suima mano ranką, kuria laikau Lucy. Siaubingai išsigąstu, vos jos nepaleidusi iš rankų. Jis trukteli mane į save. - Eime.
- Paleisk mano ranką.
- Apsieisi ir be Alex šiąnakt, - piktai sako.
- Man skauda, paleisk, - pakartoju ignoruodama jo žodžius apie Alex. Jis nesupranta, ką sako.
- O man nesvarbu. Eik. - sušnypščia eidamas tamsiu koridoriumi. Kambaryje jis greitai nusirengia. - Ko lauki? - Giliai įkvepiu ir atsigulu, laikydama Lucy sau ant krūtinės. Verkiu, Lucy taip pat verkia. - Privertei mūsų dukrą verkti, - pasišaipo guldamas į lovą. - Ir vadiniesi gera mama?
Nieko jam neatsakau. Tai pati blogiausia naktis mano gyvenime. Šią sekundę negaliu jo pakęsti. Erzina vien mintis apie jį. Negaliu liautis verkusi, kad ir kaip mėginčiau. Lucy pagaliau rimsta. Zayn taip pat užmiega per kelias minutes. Įsitikinusi, kad jis tikrai miega, laikydama dukrą atsikeliu iš lovos. Nesiruošiu su juo miegoti.
Atsigulu į lovą kambaryje, kuriame buvau ir prieš tai. Švelniai paguldau Lucy ir šiltai ją užkloju. Nebelaikau ašarų. Mėginu raminti save - Zayn tik išgėręs ir piktas dėl to, kas nutiko ryte. Rytoj jis neatsimins dalies to, kas nutiko, atsiprašys. Keletą dienų nesikalbėsime, o vėliau bus viskas ir vėl taip, kaip buvo.
* * *
sveeeikoooos👋🏽♥️
labaiii jau dažnos dalyyys🤓🤓
parašykit, ką manot🫶🏻😋
vote⭐️
