- Kaip Rebecca? - klausia Josh, laikydamas stiklinę su gėrimu.
- Nežinau, - atsidūstu. - Su mama ji kalba kasdien, kartais net po kelis kartus, tačiau vis dar galvoja, jog jai gerėja ir viskas bus gerai.
- Ir nesiruošiate jai pasakyti? - paklausia Harry, prieš užsiversdamas stiklinę. Papurtau galvą.
- Ji pradės jaudintis. Jos mama dėl to jai nieko ir nesako, nes nenori to.
Praėjo beveik savaitė po to, kaip grįžome namo. Po to, kai Rebecca galvoja, jog jos mamai viskas bus gerai. Ir po to, kaip mano minčių neapleidžia tėčio žodžiai...
- Amber tėvams pasakė, jog ji išsiskyrė su Jayden, - girdžiu atsidūstant Josh. Žinau, jog tai jam dabar neduoda labiausiai ramybės. - O jiedu vis dar yra kartu. Gyvena kartu. Nežinau, ko ji laukia. Amber meluoja Jayden, jog lieka nakvoti tavo namuose, - jis žvilgteli į mane, - Arba pas Kylie, nors iš tiesų būna pas mane.
Amber elgiasi neteisingai. Kuo ilgiau ji dels, tuo blogiau bus. Jayden myli ją. Josh visad sako, jis dar tik vaikas ir nesupranta, ką Amber matė jame. Tiesos yra. Kai jie pradėjo susitikinėti, jam dar buvo vos aštuoniolika. Devyniolika suėjo vėliau. Amber jo pirmoji mergina. Iki jos jis nieko neturėjo. Turėtų būti skaudu...
- Tėtis namuose pasiūlė beprotišką idėją, - sumurmu pakeitęs temą. Noriu su jais pakalbėti apie tai. Aš pats jau beveik esu priėmęs sprendimą, tačiau noriu paklausti jų nuomonės. Na, gal labiau Harry. Josh su Amber iki to dar toli. - Jis sakė, jog tikriausiai turėčiau vesti Rebeccą, - tyliai pasakau.
Matau, kaip Harry antakiai kilsteli į viršų ir jis nusišypso patenkintas. Nesuprantu, kodėl. Tačiau suprantu, jog jis laimingas ne dėl to.
- Prieš keletą mėnesių susilažinome su Kylie, - taria. - Ji sakė, jog Rebecca bus pirmoji, kuri pradės apie tai galvoti, nes Kylie mano, jog tu nežiūri į tai taip rimtai, kad artimu metu pradėtum galvoti apie vestuves. Aš sakiau, jog tai bus tavo mintis. Teko šiek tiek palaukti, tačiau vis dėlto laimėjau. Iš tiesų, po visų jūsų pykčių, buvau praradęs viltį.
Pavartau akis. Jam tai pramoga, o man šias dienas tai buvo galvos skausmas. Nes nežinau, ką apie tai galvoja Rebecca.
- Rebecca apie tai negalvoja?
- Na, Kylie nebūtų tylėjusi, jeigu būtų laimėjusi.
- Ir koks gi prizas? - nusijuokia ir Josh. - Ar tai verta jūsų kvailų žaidimų?
- Vertas, - nusišypso Harry. - Tačiau jūs nenorite to žinoti.
- Pora idiotų, - atsidūstu, nestipriai papurtęs galvą.
- Tik nesakyk, kad iki šiol apie tai nebuvai pagalvojęs. - Harry, regis, pagaliau kiek surimtėja. Papurtau galvą. - Po tiek laiko vis dar nemanei, jog jau laikas?
- Judu su Kylie kartu beveik penkis metus ir vis dar negalvojate apie tai.
- Mudu neturime vaiko. Bent kol kas. - paprastai atsako.
- Kol kas? - pakartoju. Nejaugi jie jau galvoja apie tai?
- Na, kol kas neturime. - gūžteli pečiais. Vėl atsidūstu ir papurtau galvą, nesuprasdamas jo užuominų. - Tačiau Kylie nori. - atsidūsta.
- Kur problema? - paklausiu.
- Kylie. - darkart atsidūsta. - Maniau, jog tai gerėja, tačiau viskas eina tik blogyn. Ji negali pakęsti minties apie bent mažiausią netvarką namuose. Matau, kaip ji net pati to nejausdama, ieško, ką galėtų dar sutvarkyti. Kylie negali atsipalaiduoti net namuose, nes jos mintys sukasi tik apie namų tvarkymą. Todėl stengiuosi bent kiek prablaškyti ją. Na, namuose viena ji niekada nebūna, nes... - Akimirkai nutyla, tikriausiai supratęs, jog nereikia apie tai kalbėti. - Pats prie to pripratau ir galiu su tuo gyventi, tačiau tai dėl pačios Kylie. Atsiradus vaikui, būtų dar blogiau. Tai skamba kaip smulkmena, tačiau iš tiesų yra didelė problema. Žinojau, jog tai rimta, tačiau nemaniau, jog taip, iki kol nepradėjome kartu gyventi ir nepradėjau kiekvieną dieną tai matyti. O ir prieš susilaukiant vaikų, norėčiau ją vesti...
