Ryte pabundu lovoje vienas, tačiau jau netrukus pamatu iš vonios kambario išeinančią Rebeccą. Neatrodo, kad ji jaustųsi gerai. Mergina grįžta į lovą ir aš iškart, kaip jau įprasta, prisitraukiu ją arčiau.
- Neturėtum taip daryti, - sumurma kiek užkimusiu balsu. - Man atrodo sergu. Regis, turiu temperatūros.
- Tuomet tai nereiškia nieko kito kaip dar vieną dieną čia, su manimi, - tariu matydamas, kaip ji sunkiai šypteli. Rebecca vakar vakare pradėjus lyti užsimanė pasivaikščioti ir štai to rezultatas. - Ar nori arbatos? - paklausiu, tačiau ji papurto galvą. - Kavos? - Ji padaro tą patį. - Ar bent valgysi?
- Ką tik vėmiau, nenoriu net galvoti apie maistą. - sumurma delnu persibraukdama sau per veidą. Atsidūstu. Nenoriu, kad ji taip jaustųsi. Norėčiau galėti tai pakeisti...
- Nemanai, kad turėtum nuvažiuoti pas daktarę?
- Turėčiau. Tačiau ne šiandien. - silpnai papurto galvą.
// Rebecca
Su merginomis, Kylie ir Amber, esame Kylie ir Harry namuose, tiksliau virtuvėje, kol vaikinai tuo tarpu svetainėje. Šįkart, priešingai nei vaikinai, apsiribojame tik kava, nes pasirodo, po praėjusio karto ne man vienai buvo taip blogai. Tačiau vaikinų juokas ir balsai vis garsėja ir garsėja.
Josh vis dar nemačiau, šiandien jo čia nėra. Tačiau, regis, Amber seniai jį pamiršusi ir jau turi kitą jai visai patinkantį vaikiną. Tai vienas iš Zayn ir Harry draugų, kaip tik šiuo metu esantis su kitais vaikinais svetainėje.
Nors ir praėjo beveik savaitė, mano savijauta vis dar nėra pati geriausia. Įkalbėta Zayn visgi nuvažiavau kartu su juo į polikliniką, kur išrašė vaistų, dėl kurių nesijaučiu taip siaubingai. Šiandien jau prisiverčiau važiuoti kartu su Zayn, antraip dėl manęs jis būtų ir vėl pasilikęs namuose. Jaučiuosi prastai, kad dėl manęs jis atšaukia savo planus su draugais.
Šiandien beveik nieko neveikiau, tačiau jau jaučiuosi kiek pavargusi. Pernelyg daug laiko mudu su Zayn praleidome gulėdami ant sofos, valgydami nesveiką maistą ir žiūrėdami filmus, jog dabar nieko kito ir nenoriu veikti.
- Rebecca, - išgirstu kiek garsesnį Kylie balsą ir nestipriai papurčiusi galvą atsisuku į merginą. - Kurį laiką kalbėjome su tavimi. Ar viskas gerai?
- Viskas gerai, - greit linkteliu.
- Vis dar sergi? - paklausia Amber.
- Taip, šiek tiek, - atsidūstu. - Vis dar karts nuo karto supykina ir apskritai nesijaučiu gerai. Įpratau nieko neveikti ir dabar jau jaučiuosi pavargusi.
- Sergi? - kilsteli antakį Kylie. - Ar tik tai ne nėštumo požymiai? - pajuokauja mergina. Aš taip pat nusijuokiu, tačiau greitai surimtėju. Jaučiu, kaip mano kūnas nutirpsta ir įsitempia. Nesugebu net nieko atsakyti tik žvelgiu į merginas šiek tiek išplėtusi akis. - Rebecca? - šypsena dingsta ir nuo juodaplaukės veido.
Nieko nesakau mėgindama prisiminti, kada paskutinį kartą sirgau. Iš kelnių kišenės išsitraukiu telefoną ir įsijungiu savo ciklo sekimo programėlę. Suspaudžiu lūpas į tiesią liniją.
- Rytoj spalis, - jaučiu, kaip mano balsas neatpažįstamai pasikeičia. - Paskutinį kartą mėnesines turėjau rugpjūčio pradžioje. Nesirgau visą rugsėjį. Jau beveik du mėnesiai... - mano rankos nevaldomai ima drebėti. Nebuvau net pagalvojusi apie tai.
- Ar būsiu teta? - Amber antakiai žaismingai pakyla į viršų, tačiau man visai nejuokinga. Kaip pasakyti Zayn?
- Tikiuosi ne, - sumurmu dar keletą kartų patikrindama programėlę tikėdamasi jog klystu, tačiau ne. Nebuvau apie tai net susimąsčiusi.
- Galbūt viskas gerai? - Kylie bando mane kiek nuraminti. - Aš juk taip pat maniau, jog laukiuosi, tačiau nėštumo testas buvo neigiamas.
Nieko nesakau. Ar tai įmanoma, jog laukiuosi? Kylie sakė, jog jiedu su Harry vis dar nėra pasiruošę turėti vaikų, o jiedu daugiau kaip trejus metus kartu. Mudu su Zayn viso labo keletą mėnesių kartu, tad kokie dar vaikai? Ką pasakys pats Zayn? O ką pasakys mama? Viskas taip blogai...
- Su Zayn turime ketverių metų pusbrolį Jaden, - pasako Amber. - Mielas vaikas. Jiedu su Zayn nuolat žaidžia kartu... Pažįstu savo brolį visą gyvenimą, žinau, jis myli vaikus ir neabejoju, jog pernelyg neprieštarautų, jei išties lauktumeis. - bet merginos žodžiai labiau skamba kaip mėginimas mane nuraminti.
- Man taip pat patinka vaikai, tačiau niekad nesvajojau jų turėti būdama vos dvidešimties. - giliai atsidūstu. - Viena yra mėgti vaikus, tačiau visai kas kita yra jų susilaukti. - giliai atsidūstu. - Ką turėčiau daryti?
- Pirmiausia reikėtų pasidaryti testą, o jau tuomet galvoti, ką daryti, - taria Kylie.
Nieko nesakau, tik žvelgiu į stalą. Tai netikėta. Niekad nebuvau susimąsčiusi apie tai... Kas jeigu tai tiesa?
Praeina kuris laikas. Su Zayn grįžome namo, tačiau visą šį laiką kalbėjomės nedaug. Jis mėgino kalbėtis su manimi, tačiau aš negaliu elgtis lyg niekur nieko. Zayn mato, jog ne viskas yra gerai, tačiau jis per daug neklausinėja. Pasakau, jog esu pavargusi ir nueinu į miegamąjį palikdama jį apačioje. Palendu greitai po dušu ir pagaliau atsigulu į lovą, tačiau man iš galvos neišeina viena vienintelė mintis. Ar gali būti, jog laukiuosi?
Girdžiu, kaip į kambarį tyliai įeina Zayn. Girdžiu, kaip jis stengiasi kuo tyliau, manydamas, jog miegu, vaikščioti po kambarį, kol galiausiai užsidaro vonios kambaryje. Esu visiškai paskendusi savo mintyse, keletą kartų skruostais nubėga ašaros iš nevilties ir išgirdusi, kaip į kambarį sugrįžta Zayn, nustembu, kaip greitai prabėgo šios dvidešimt ar daugiau minučių. Jis, regis, prieš akimirką užsidarė vonios kambaryje, dabar jau eina į lovą. Jaučiu vaikino ranką sau ant liemens, kuomet jis atsargiai stengiasi prisitraukti mane arčiau savęs. Zayn lūpas švelniai priglaudžia man prie smilkinio. Džiaugiuosi, jog jis išgėręs netampa piktas ar agresyvus, jog jis nepasako dalykų, dėl kurių vėliau reikėtų gailėtis.
Su Kylie nutarėme, jog rytoj, vaikinams pasiteisinusios merginų diena mieste, nuvažiuosime į vaistinę nėštumo testo. Jau dabar jaudinuosi. Jeigu tai bus teigiamas testas, ar Zayn nebenorės su manimi būti? Visą šį laiką buvau tokia laiminga ir dabar jaučiu, kaip tai griūva...
** *
sveiiikos
va, mano kalėdinė dovana jums :))))))
parašykit, ką manoot!
