3.42/tik sapnas

186 15 6
                                    

Visgi Alex manęs nepaleidžia ir man užmigus. Mudu susiglaudę sėdime mano bute, visai kaip anksčiau. Sėdžiu vaikinui ant kelių, galvą padėjusi ant peties, jo rankos saugiai laiko mane. Tyliai kalbamės. Vėliau matau jį žaidžiant su Lucy. Jiedu šypsosi ir juokiasi. O paskui mudu miegamajame... Čia kartu dar nesame buvę. Ir nieko panašaus nesame darę. Juodaplaukis švelniai bučiuoja mane...

Pajuntu lūpas prisiglaudžiant man prie peties, o tuomet ir kaklo. Pasimuistau.

- Alex... - sumurmu, mėgindama toliau miegoti. Bet pajuntu, kaip vaikinas šalia sustingsta. Ir pati greitai susigaudau, kas nutiko. Atsimerkiu.

Matau, kaip Zayn lėtai atsitraukia nuo manęs. Tuomet jis suraukęs antakius žvelgia į mane.

- Ką? - pikčiau paklausia. Jo akys skenuoja mano veidą.

- Zayn... - mėginu, bet nežinau, ką pasakysiu. Tačiau jis papurto galvą ir išlipa iš lovos. Supyko. - Zayn, paklausyk...

- Nieko nesakyk, - sumurma ir greitai apsirengęs palieka kambarį.

Giliai atsidūstu ir užsimerkiu. Negaliu patikėti. Persibraukiu delnais sau per veidą. Mes taip neseniai susitaikėme!

Vaikiną randu virtuvėje. Jis stovi atsirėmęs į spintelę. Vis dar piktas žvelgia pro langą. Kaip dramatiška...

- Zayn...

- Palik mane vieną, - ir vėl piktai ištaria ir išeina iš virtuvės. Aš seku paskui jį.

- Zayn, prašau pakalbėkime...

- Aš visai nenoriu su tavimi kalbėti.

Dar vienas nuostabiai pradėtas rytas. Žengiu arčiau vaikino. Tiesiu ranką, jog galėčiau paliesti jį.

- Prašau...

Zayn grubiai sugriebia mano riešą. Skaudžiai, priversdamas mane suinkšti. Susiraukiu. Turėsiu dar vieną mėlynę.

- Palik mane vieną, Rebecca, - dar pikčiau pakartoja ir paleidžia mano ranką. Matau jo pirštų žymes ant savo riešo, bet jis nekreipia į tai dėmesio.

- Nejaugi tikrai nori pyktis dėl to, ką aš sapnuoju? - ištariu pagaliau jam manęs nepertraukus, trindama savo riešą. Tai ištarus garsiai, skamba dar juokingiau. - Na, atleisk, jog negaliu kontroliuoti to, ką sapnuoju, - Ir mano balsas pakyla. - Kitą kartą pamėginsiu sapnuoti tave, jei dėl to pasijusi geriau.

Matau, kaip Zayn pavarto akis ir susierzinęs nestipriai papurto galvą, ir išeina. Lipdama laiptais į viršų, girdžiu, kaip užsitrenkia mudviejų kambario durys. Einu trindama savo riešą. Džiaugiuosi, jog tėčio dėka esu kiek tamsesnės odos ir mėlynės ant mano kūno nėra tokios pastebimos, kokios būtų, jeigu turėčiau blyškesnę odą. Žinau, kad Zayn tik piktas ir jis nenorėjo tyčia to padaryti. Jis tikriausiai ir pats nesuprato, jog sugniaužė mano ranką stipriau negu norėjo.

Įeinu į Lucy kambarį. Ją randu jau nemiegančią, tačiau ramiai sėdinčią savo lovoje ir žaidžiančią su triušiu ir keletu kitų žaislų. Šyptelėjusi prieinu arčiau jos ir paimu ją. Bent jau Lucy manęs neatstumia.

Išeinu kartu su ja iš kambario tuo pat metu, kaip ir atsidaro miegamojo durys. Lucy pamačiusi jį, nusišypso ir tiesia rankas į vaikiną, tačiau Zayn nė nežvilgteli į mus. Lucy nori eiti pas jį, tačiau neleidžiu. Visgi nenoriu, kad Lucy būtų su juo, kuomet Zayn piktas. Greitai nusileidęs laiptais, koridoriuje rengiasi. Nestipriai susiraukiu.

- Zayn, kur tu...

Tačiau nespėju pabaigti, nes jis nieko nesakęs išeina iš namų, garsiai trenkdamas durimis. Netrukus girdime, kaip jis išvažiuoja. Giliai atsidūstu. Tai viena kvailiausių priežasčių, kodėl mudu susipykome. Dėl to, jog susapnavau kitą vaikiną. Niekad nepatikėsiu, jog Zayn niekad nėra sapnavęs jokios merginos ir net sapnuose buvo man ištikimas. Tačiau tai tik sapnas! Net aš nesu tokia dramatiška, jog supykčiau dėl sapno.

Žinau, kad visko visai nepalengvina tai, jog tai buvo būtent Alex. Zayn tikriausiai nebūtų taip supykęs, jei būčiau ištarusi kokio kito vaikino vardą. Iš tiesų, netgi kiek juokinga. Maniau, jog merginoms labiau rūpi tokie dalykai. Tačiau ir vėl pamėginu save įsivaizduoti Zayn vietoje. Jei jis per miegus ištartų kitos merginos vardą, taip pat šiek tiek pykčiau. Tačiau tikrai ne taip.

Žvelgiu į savo riešą. Tąkart, kai Zayn man trenkė, sakiau, jog tai paskutinis kartas. Tačiau šis kartas juk nesiskaito. Jis man netrenkė. Jis tik per stipriai spustelėjo mano ranką. Nieko daugiau. Tai padaryti galėjo ir įprastą dieną. Šįkart jis nekaltas. Jis tik piktas ir neapskaičiavo savo jėgų.

Šiuo metu nenoriu su niekuo apie tai kalbėti. Kitą dieną pasikalbėsiu su merginomis, bet šiandien tikriausiai geriau būtų pabūti vienai.

Tikėjausi, jog jis sugrįš po valandos ar dviejų viską apmąstęs. Atsiprašys ir mudu pasikalbėsime. Bet jo namuose nėra visą dieną. Slenka valandos, o mudvi namuose tik dviese su Lucy. Jis negrįžta iki vėlaus vakaro.

* * *
sveeeeikos👋🏽

ką manot? 🤓🫶🏻✨

šiek tiek trumpesnė, bet trys dienos iš eilės po dalį, aliooooo

voteee⭐️

Liar // z.m.Where stories live. Discover now