Šįryt, pagaliau, pabundu ne nuo žadintuvo garso. Seniai taip gerai buvau išsimiegojusi. Atsisuku į šalia miegantį Zayn ir nusprendžiu, jog užteks ir jam miegoti. Nenoriu būti viena dabar.
– Zayn, – sumurmu delnu švelniai papurtydama jį iž peties, tačiau vaikinas nereaguoja. – Zayn, – pakartoju veiksmą ir garsiau ištariu jo vardą, iki kol pagaliau jis pradeda budintis. Zayn nežymiai pramerkia akis ir delnu persibraukia per veidą.
– Kas atsitiko? – mieguistu balsu sumurma ir vėl užsimerkia nepakeldamas galvos nuo pagalvės.
– Man nuobodu, – atsakau. – Nemiegok.
– Eik miegoti. – Zayn balsas dar mieguistas, o žodžiai vos suprantami.
– Jau dešimta valanda, – pasakau, tačiau atsakymo iš jo nebesulaukiu. Atsidūstu. – Kaip nori.
Supratusi, kad Zayn dar neatsikels, pati išlipu iš lovos. Greitai persirengusi išeinu iš kambario ir nusileidžiu į apačią. Išties pradedu jaustis taip, lyg gyvenčiau čia. Paskutiniuoju metu naktis leidžiu Zayn namuose, jau kurį laiką nebuvau grįžusi pas Josh, nors mudu karts nuo karto ir bendraujame telefonu. Jiedviems su Amber, regis, taip pat viskas neblogai klostosi ir dabar iš tiesų susimąstau rimčiau apie Zayn pasiųlymą. Žinoma, taip būtų geriau visiems, bet juk negalima taip greitai kraustytis gyventi kartu. Jeigu mama nenudėjo manęs sužinojusi apie Zayn, tuomet sužinojusi, jog pradedu gyventi su juo, tikrai tai padarytų. Tačiau dabar ir pati pradedu galvoti apie tai. Dabar atrodo jog mudu gyvename kartu ir mums sekasi kol kas puikiai. Ne. Tai bloga mintis.
Pasidarau sau puodelį kavos ir einu į svetainę. Atsisėdu ant sofos, įjungiu televizorių ir taip praleidžiu likusį laiką, kol pabus Zayn. Bet negaliu susikaupti. Mano minčių vis vien niekaip nepalieka ta pati mintis. Be abejo, esu be protiškai laiminga, jog jis taip rimtai ir toli žiūri į mus, bet viskas pernelyg greitai. Jis netgi su Alice, savo buvusia mergina, negyveno kartu, o jiedu draugavo apie pusę metų. Sutikčiau gyventi su juo tik jeigu žinočiau, jog tai netruks mėnesį ar kelis. Jeigu jau abu norime žengti tokį žingsnį, noriu, kad tai būtų ne laikina.
Pagaliau, po kiek daugiau nei valandos, išgirstu Zayn besileidžiant laiptais. Jis, regis dabar jau taip pat išsimiegojęs, įeina į svetainę. Vaikinas užsidėjęs tik juodas treningines kelnes, kurios dailiai apspaudžia jo liemenį. Susivėlę juodi plaukai bei apsimiegojęs veidas... Ir kodėl toks vaikinas susidomėjo manimi? Suprantu, kad per ilgai užsižiūrėjau, ir greitai nusisuku.
– Kaip tu? – paklausia atsisėsdamas šalia.
– Gerai, – tariu prisiminusi mūsų porą valandų trukusį pokalbį po to, kai baigiau kalbėti su mama. – O tu?
– Dėl manęs jūs susipykote.
Nepavadinčiau to pykčiu. Mudvi išties vakar šiek tiek susiginčijome ir žinau, kad dabar keletą dienų ji man beskambins. Aš taip pat duosiu mamai laiko apsiprasti su šia mintimi. Tačiau tikiuosi, jog ji atsileis.
– Viskas bus gerai. Tu nekaltas, ji neturėtų taip kištis į mano santykius. – pasakau ir Zayn prisiverčia trumpai šyptelėti, nors ir netikra šypsena.
– Vakare atvažiuos Harry, Kylie ir Amber su Josh, – pasako pakeitęs temą ir linkteliu. Vadinasi Alex nebus. Į Zayn namus jis nevažiuos. Džiaugiuosi, jog jo nebus.
Staiga prisimenu tai, jog Kylie laukiasi. Kaip suprantu, Harry apie tai vis dar nežino, antraip apie tai žinotų ir Zayn. Tačiau nemanau, jog ji turi dėl ko jaudintis. Jiedu kartu daugiau kaip tris metus, jie gyvena kartu ir manau, jog anksčiau ar vėliau būtų pagalvoję apie vaikus. Galbūt.
– Ar pagalvojai apie mano pasiūlymą? – negarsiai paklausia ranka apkabinęs mano pečius.
– Tiesą sakant, retai galvoju apie ką nors kitą, – sumurmu atsidususi.
– Taip? – jaučiu šiokią tokią nuostabą Zayn balse, tačiau nors ir nematau, galiu garantuoti, kad jis šypsosi. – Ir kokios išvados priėjai?
– Kol kas jokios, – darkart sumurmu nuleidusi akis į atšalusios kavos puodelį rankise.
– Ar galiu tau padėti apsispręsti? – vaikino balsas skamba taip lyg jis tyčiotųsi iš manęs. Žinoma, jam tai atrodo paprasta ir juokinga. Tačiau viskas nėra taip!
– Ne, nes jau žinau, ką pasakysi.
– Viskas būtų daug paprasčiau, jeigu pasitikėtum manimi, – atsidūsta. Dabar jau atsisuku į jį.
– Zayn, aš pasitikiu tavimi. Jeigu nepasitikėčiau, nebūčiau varginusis apie tave pasakoti mamai, kuomet žinojau, kaip ji reaguos, – pasakau žvelgdama į rudas akis. – tačiau gyventi kartu yra toks didelis žingsnis....
– Harry su Kylie gyvena kartu ir tai jų santykiuose nieko nepakeitė. – papratai pasako.
– Harry ir Kylie kartu tris metus, ne tris savaites.
– Tuomet kaip Josh su Amber? Jiedu kartu trumpiau nei mes, o jau beveik gyvena kartu.
– Kartu trumpiau tik oficialiai, Zayn, – atsidūstu dėl jo tokio mėginimo mane įkalbėti. – Tačiau jų santykiai tokie buvo daug ilgiau negu mūsų.
– Tu išsisukinėji, nes paprasčiausiai nenori, – nusprendžia ir pajuntu, kaip vaikino ranka dingsta nuo mano pečių.
– Aš nesakiau, kad nenoriu, tiesiog viskas labai greitai, – atsitraukiu nuo jo, ir atsisėdu šonu ant sofos, vieną koją sulenkdama po savimi, kad sėdėčiau priešais ir gerai matyčiau jį. – Kur tu taip skubi?
– O ko tu nori laukti? – Zayn balsas šiek tiek pakyla. Nenoriu su juo pyktis nuo pat ryto.
– Kodėl esi toks įsitikinęs, kad viskas taip ilgai truks? – ir mano balsas po truputį kylą ir jaučiau, kaip visas šitas pokalbis ima mane erzinti.
– O kuo tu abejoji? Vis dėlto nepasitiki manimi ir vis dar manai, jog man nerūpi? Kada pagaliau suprasi, jog nežiūriu į tai taip paviršutiniškai kaip tu.
Pajuntu, kaip mano akyse kaupiasi ašaris, bet aš neverksiu prie jo. Kaip jis gali taip sakyti, jog jam vienam rūpi? Jeigu man nerūpėtų, aš net nešvaistyčiau savo laiko būdama su juo, o kraustytis gyventi kartu vaikinu, su kuriuo bendrauju vos daugiau nei mėnesį, yra tikrai per anksti.
– Ir puiku, – staigiai atsistoju. – Tačiau ne visuomet viskas turi būti taip, kaip tu nori, – pasakau ir greitai išeinu iš svetainės, nenorėdama pravirkti priešais Zayn.
Mūsų pirmasis tikras ginčas.
* * *
sveiiiikos
parašykit, ką manoot!👇😋
