Su Rebecca stovime vonios kambaryje. Valydamasis dantis stebiu ją per veidrodį. Matau, kaip mergina geria kažkokias tabletes.
- Kas čia? - paklausiu baigęs valytis dantis. Atsisuku į ją.
- Kontraceptinės tabletės, - atsako grąžindama dėžutę atgal į spintelę, iš kurios ir išėmė.
- Nuo kada jas geri?
- Apie pusę metų, - gūžteli pečiais ir atsisuka į veidrodį. Persibraukia delnais sau per veidą stebėdama save.
- Ką? - nestipriai susiraukiu.
- Kas? -trumpai žvilgteli į mane.
- Pusę metų?
- Na nežinau, galbūt jau ir daugiau. Galbūt septynis mėnesius. Kas yra? - Rebecca taip pat suraukia antakius.
- Mes kartu tik kelias savaites. - lėtai tariu. - Tu sakei, kad su Alex nieko nebuvo. Tuomet su kuo buvo?
Rebecca nusijuokia. Atrodo, lyg būčiau pasakęs kokią nesamonę.
- Su niekuo. Zayn, ar bent žinai, kam dar yra reikalingos tos tabletės? - ji atsisuka į mane. Nieko nesakau, laukiu, ką pasakys Rebecca. - Jas man išrašė ginekologė dėl mėnesinių.
Atsidūstu. Pernelyg greitai padarau skubotas išvadas.
- Atleisk, - sumurmu pabučiuodamas jai į plaukus. - Tačiau kodėl?
- Jos buvo labai nereguliarios ir skausmingos. - taria kažko ieškodama kosmetinėje.
Dabar, regis, pametu, kuomet būdamas šešiolikos netyčia tas tabletes radau Amber kambaryje. Tada visą savaitę neatstojau nuo jos, klausdamas kam jai jos reikalingos, jeigu jai tik keturiolika. Sakiau, jog pasakysiu tėvams, kad ji jas geria, jei nepapasakos man. Žinoma, nebūčiau to daręs. Nors mudu ir pykdavomės bei neturėdami ką veikti specialiai erzindavome vienas kitą, tačiau niekada neskųsdavome vienas kito. Galiausiai, po ilgų prašymų palikti ją ramybėje, neiškentusi ji pradėjo pasakoti, tiksliau, šaukti, jog ji kartu su mama buvo pas ginekologę. Nustojau klausyti, vos Amber užsiminė apie mėnesines. Nesubrendęs šešiolikmetis aš nebuvau pasiruošęs apie tai klausytis. Tenorėjau, jog ji man pasakytų, ar ji, būdama keturiolikos, jau tikrai turi vaikiną.
- Ar dabar viskas gerai? - paklausiu.
- Taip, dabar viskas gerai, - šypteli.
Šiandien Rebecca visą rytą šypsosi ir juokiasi. Ji laiminga. Negalėčiau ir pats jaustis kitaip, kuomet matau, kokia ji visa švytinti.
Kol Rebecca dažosi, žvelgiu į savo atspindį. Tiksliau - į savo kaklą, ant kurio Rebecca paliko ne vieną ryškią tamsiai raudoną žymę. Jos kur kas ryškesnės ir didesnės nei tikėjausi. Dar keletą pastebiu sau ant krūtinės ir raktikaulio. Taip pat matau tokias pat rausvas dėmes keliaujančias žemyn mano pilvu. O vėliau dar Rebecca norės važiuoti pas Kylie...
- Ar padėsi man? - paprašau atsidusęs. Rebecca pro veidrodį žvilgteli į mane ir nusišypsosi, supratusi, apie ką kalbu. Atsisuka.
- Nuostabu, - su šypsena sako pirštais perbraukdama man per kaklą. O tada per krūtinę. - Tačiau mano pudra tau bus per tamsi. Atrodys dar blogiau. O man patinka taip, kaip yra dabar.
Atsidūstu ir žvelgdamas į ją nestipriai papurtau galvą. Ji tik labiau nusišypso. Pasistiebusi trumpai pabučiuoja mane.
- Tau nerūpi? - žaismingai kilsteliu antakį. Juodaplaukė tik papurto galvą. Uždedu ranką ant jos pečių. Palinkstu jai prie ausies. - Nerūpi, jog visi žinos, kad mudu mylėjomės? - Sušnabždu, mėgindamas sugrąžinti drovią Rebeccą, kuri susigėdusi nuleistų galvą ir prikąstų lūpą mėgindama nesišypsoti. Tačiau ši naktis tik įrodė, jog ji nebesugrįš...
