// Rebecca
Zayn su Alex išeina ir virtuvėje pasilieka tik Josh. Jo žvilgsnis šiek tiek sustrikęs, o jis pats susiraugęs, tačiau nepiktas. Nežinau, ką dabar turėčiau pasakyti, bet norėčiau, kad jis grįžtų pas kitus ir paliktų mane vieną.
– Ar nori pakalbeti? – pasiūlo, bet aš greitai papurtau galvą.
Mažiausiai ko noriu, tai su Josh kalbėti apie vaikinus, o ypač Zayn. O ir nenoriu dėl to apsiverkti prie Josh, nes žinau, kad neapsiverkti būtų neįmanoma. Esu visiškai pasimetusi ir sutrikusi, bei mane erzina tai, kaip elgiasi Zayn. Jis iš pradžių lyg ir žengia žingsnį į priekį ir atrodo, jog viskas jau klostosi gerai, bet tuomet ir vėl pradeda žaisti ir elgtis taip, lyg jam tai nė kiek nerūpėtų. Tiesą sakant - imu prarasti viltį dėl Zayn.
– Kas vyksta tarp jūsų? – Josh ranka atsiremia į spintelę ir toliau stebi mane. – Ir nesakyk, kad nieko, – nutraukia mane, kuomet būtent tai ir žiojuosi jam pasakyti. – Judu bučiavotės. Ne vienąkart.
– Aš nežinau, kas vyksta, Josh, – sumurmu tikėdamasi, kuo greičiau nutraukti šį pokalbį, bet panašu, kad nepavyks. – Aš nežinau, kodėl jis taip elgiasi, – tariu tyliai, kad niekas daugiau negirdėtų, nors tai ir, tikriausiai, neįmanoma, nes girdžiu iš svetainęs sklindančius garsius žmonių balsus.
– Gali papasakoti man, aš nei Amber, nei Zayn, nei dar kam nesakysiu, juk žinai, – pasako ir priėjęs arčiau ranką uždeda ant mano pečių ir švelniai paglosto. Atsidūstu ir nuleidžiu galvą. Galiausiai pasiduodu.
– Aš tikrai nežinau, kas vyksta, – pakartoju darkart giliai atsidususi. – Nežinau. – papurtau galvą. – Vieną akimirką atrodo viskas gerai ir Zayn taip elgiasi ne be priežasties, o kitą jau žaidžia kažkokį sau vienam suprantamą žaidimą. Visai kaip Alex. Jiedu tokie panašūs...
– Alex nieko nežaidė, – vaikinas nestipriai papurto galvą. – Alex tu tikrai patinki. Netgi labai. Jis pats sakė...
– Koks skirtumas, – sumurmu.
– Zayn tikriausiai pats dar neapsisprendęs, ko nori, – Josh taip pat atsidūsta lyg ramindamas mane. – Tačiau verčiau jau paskubėtų, – rimtesniu balsu sumurma ir darkart patrina man petį. Neišlaikiusi šypteliu jam.
// Zayn
Josh grįžta tik po kurio laiko. Ką jiedu darė tiek laiko? Jis įėjęs kiek piktesniu žvilgsniu nužvelgia mane. Nejaugi jam vis dėlto nepatinka tai, kas vyksta su Rebecca? Na, visgi tai ne jo reikalas. Juk Rebecca suaugusi ir pati gali pasirinkti. Verčiau jau susitaiko su tuo.
Josh ateina arčiau ir atsisėda tarpe tarp manęs ir Amber. Tačiau jis palinksta arčiau manęs.
– Zayn, – sumurma tyliai, bet gan piktai. – Verčiau nustok žaisti ir imkis kokių nors veiksmų, – jo balsas rimtas. Ir ką gi tai turėtų reikšti? Žaisti? – Jeigu nieko nenori iš Rebeccos, tiesiog atstok nuo jos.
Tai štai kaip? Jis ir pats iki šiol Amber dar vis nepasiūlė būti jo mergina, tačiau man liepia imtis veiksmų? Be abejo, mums dar toli iki tokių santykių, kokie jo, bet... Bet visgi negaliu sakyti, jog jo žodžiuose nėra tiesos. Tačiau aš nežinau, kaip jaučias pati Rebecca! Vieną akimirką ji prisileidžia mane arčiau, kitą jau atstumia. Tačiau šiek tiek baiminuosi, jog jeigu ilgiau delsiu, Rebeccai taip pat nustos rūpėti. Turėčiau veikti kiek greičiau...
* * *
Labaaasss
