// Rebecca
Tądien grįžusi namo, supratau, jog Josh susitikimas su Amber tėvais praėjo sklandžiai, tad jis jau keletas dienų geros nuotaikos. Šįvakar čia, su Josh, yra Harry ir kitas vaikinas, kurio vardo nežinau. Tačiau nėra Zayn. Nežinau, kur jis. Nemačiau jo keletą dienų.
Sėdžiu virtuvėje su telefonu rankose, kuomet vaikinai įeina čia. Josh atsisėda šalia manęs, o Harry su rudaplaukiu vaikinu priešais mus. Jiems kalbant suprantu, jog šiandien atvažiuos merginos, bet niekas neužsimena apie Zayn. Kur jis?
Atsargiai pakeliu akis nuo telefono į priešais sėdintį Harry, kuriam kalbant su vaikinais ir judinant lūpas, tai dingsta, tai atsiranda duobutės skruostuose. Visad žavėjausi žmonėmis, turinčius duobutes. Ypač vaikinais. Jos išties prideda mielumo ir žavumo, kurio Harry netrūksta... Tačiau neturėčiau taip galvoti apie Harry. Jis Zayn draugas ir jis turi merginą. Bet, kita vertus, aš nieko blogo nedarau, juk taip? Harry tikrai gražus vaikinas ir nieko blogo, kad aš taip manau, tikriausiai. Juk ne aš viena, o tikriausiai ir daugybė kitų merginų taip mano. O ir tikrai yra merginų, kurios taip galvoja ir apie Zayn, bet juk tai nieko nereiškia. Ne. Vis tiek nederėtų taip galvoti. Man reikia Zayn.
Nuleidžiu galvą prieš kitiems pastebint, jog stebiu vaikiną. Tačiau Kylie iš tiesų pasisekė. Ne dėl Harry. Na, ir dėl jo, bet jų santykiai išties paprastesni, tarp jų viskas pastovu ir jiedu kvailai nemikčioja norėdami vienas kitam ką nors pasakyti. Kodėl viskas negali būti taip paprasta mudviems su Zayn? O galbūt jis abejoja ir nenori to? Nežinau.
Išgirdusi, jog atvažiuoja merginos, nusprendžiu eiti į savo kambarį. Nenoriu šiandien būti su jomis. Atsisėdu savo kambaryje ant lovos vis dar su telefonu rankose ir taip praleidžiu keletą valandų niekieno netrukdoma. Stengiuosi negalvoti nei apie Zayn, nei apie ką nors kitą. Aš pernelyg daug galvoju ir užkraunu save, tad lai šis vakaras būna kitoks. Turėčiau leisti viskam vykti savaime ir nei stabdyti save, nei mėginti ką nors skubinti.
Jau beveik dvylikta valanda nakties ir turėčiau eiti miegoti. Tačiau vos atistoju nuo lovos, išgirstu, kaip prasidaro mano kambario durys. Greitai atsisukusi pamatau tarpduryje stovinčią merginą. Amber. Ji šypteli man ir neturiu kito pasirinkimo, kaip padaryti tą patį.
– Zayn prašė tavęs paklausti, ar nenorėtum išeiti pasivaikščioti ar dar kur... – pasako. – Atleisk, bet parašiau jam, jog tu sutinki. Jis netrukus atvažiuos.
Pasivaikščioti? Naktį? Kur jis buvo visą dieną, jog susitikti nusprendė tik naktį?
– Ačiū, – tiek tepasakau merginai, bet mano balse girdimas sutrikimas.
– Jeigu nenori, aš galiu jam parašyti, – greitai pasako lyg apgailestaudama. – Tik pamaniau, jog turėtumėt pabūti dviese, atleisk...
– Ne, – papurtau galvą. – Viskas gerai, ačiū, – darkart padėkoju ir Amber lengviau atsidūsta.
– Sėkmės, – šyptelėjusi mergina po akimirkos išeina.
Atsidūstu. Džiaugiuosi, jog susitiksiu su Zayn, tačiau naktį! Aš jau norėjau eiti miegoti. Verčiau jau tai būtų verta to.
Persirengiu ir užsidedu megstinį, kadangi jau vėlu ir oras gali būti atvėsęs. Tuomet ilgai priešais veidrodį šukuoju plaukus, ir jau kai noriu per naujo pasidažyti, išgirstu, kaip kieme sustoja mašina. Nespėsiu! Nenoriu jo versti laukti, bet nenoriu ir atrodyti blogai. Tačiau lauke tamsu, tad jis neturėtų manęs gerai matyti.
Giliai įkvepiu ir iškvepi, ir lėtai išeinu iš kamabrio. Lėtai besileisdama laiptais, girdžiu svetainėje esančių žmonių balsus ir juoką. Eidama link durų trumpai pažvelgiu į svetainėje sėdinčius žmones. Pastebiu Kylie sėdinčią šalia savo vaikino ir laisvai permetusią ranką per jo kelį. Greitai praeinu pro svetainę ir papurtau galvą. Zayn! Jis turi būti mano galvoje, ne kas nors kita. Dar kelis kartus giliai įkvėpusi ir iškvėpusi lėtai atidarau duris ir išeinu iš namų. Iškart pamatau dėl Josh namuose įjungų šviesų svetainėje ir virtuvėje, apšiestą į savo automobilį atsirėmusį vaikiną. Štai jis.
