//Rebecca
Grįžusi namo iš karto krentu į lovą vis dar negalėdama suvokti, kad po tiek laiko ir vėl priešais mane stovėjo Zayn. Nepamenu, kada paskutinį kartą jutau taip greit iš susijaudinimo ir sutrikimo plakančią širdį.
Mačiau, jog ir Zayn buvo ne ką mačiau sutrikęs. Gal net labiau. Ir tai nenuostabu, juk jis apskritai manė, jog žuvau avarijoje... Jaučiuosi blogai, jog visą laiką leidau jam taip galvoti, jog esu mirus, tačiau taip geriau. Nežinau, ką galvojo Zayn, kuomet jam pasakė, jog esu mirusi.
Šiandien vakaras sumažino mano norą išeiti iš namų. Nenoriu ir vėl jo sutikti, tačiau jaučiu, jog tai neįmanoma. Atsisėdu lovoje atsidusdama.
Man reikia nurimti. Lėtai išlipu iš lovos ir nusileidžiu laiptais į apačią. Virtuvėje pripilu į virdulį vandens ir į puodelį įdedu mėtinės arbatos maišelį. Sėdžiu laukdama kol užvirs vanduo ir nervingai trymčiodama koja ir barbendama nagais į stalo paviršių.
Išsijungis arbatinukui, įpilu vandens ir greitai paėmusi puodelį, užbėgu į savo kambarį, lyg tai būtų vienintelė saugi vieta...
Norėjau kuo daugiau apžiūrėti Birmingamą, kadangi čia esu vos keletą dienų, tačiau dabar tenoriu sėdėti kambaryje... Žinau, jog už valandos, ar kelių grįš Josh, ir tada jau nebebūsiu viena, tad mėgaujuosi tuo kol galiu.
Iš minčių mane ištraukia suskambantis telefonas. Paėmusi jį į rankas, pamatau žinutę nuo Josh. Jis klausia ar gerai jaučiuosi ir ar jis turėtų grįžti ankščiau. Atrašiusi, jog jaučiuosi geriau ir, kad gali neskubėti, lai pasilinksmina, padedu telefoną į šalį ir atsigeriu arbatos.
Negalėčiau apibūdinti ką jaučiu šiuo metu. Per daug jausmų viduje. Jaučiuosi sutrikusi, pasimetus ir kalta. Neįsivaizduoju, ką turėtų jausti Zayn, o galbūt jis to net nesureikšmino ir jau pamiršo? Nežinau...
Vos viena akimirka ir vos vienas žmogus sujaukė visas mano mintis jau kaip suprantu ilgam. Norėčiau jaustis taip, kaip tuos keletą mėnesių jaučiausi mokykloje su juo, tačiau aš negaliu prisiversti nekesti Zayn. Nejaučiu jam neapykantos, nors ir koks idiotas jis bebūtų.
Padaryčiau viską, kad tik nereikėtų su juo susitikti, o tuo labiau kalbėtis, tačiu kita mano pusė būtent to ir nori... Kodėl viskas turi būti taip sudėtinga?
ši dalis gavosi nuobodoka):
SU NAUJAIS METAIS, KURIE JAU UŽ KELETO VALANDŲ !! :)
tikiuosi per 2019 užbaigti savo rašomas istorijas ir galbūt pradėti naujas, nes jau turiu galybę idėjų😁 beabėjo jeigu bus skaitančių, kadandi wattpadas po truputį miršta ir žmonių čia mažeja ))):
gerų ateinančių metų ‼️
