2. 35/iki kito karto.

1K 60 3
                                    

Gerai nepamenu, kiek išgėriau vakar, tačiau pakankamai, kad šiandien jausčiau nemenką galvos skausmą bei neatsiminčiau bent dalies to, kas buvo vakar. Tik pamenu, kad visą vakarą sėdėdamas kovojau su nori nueiti pas Rebeccą į kambarį. Tačiau bijojau, jog nepasakyčiau ko nors ne taip ir visko tik labiau nesugadinčiau. O ir nebūčiau turėjęs, ką jai pasakyti.

Akimirką pažvelgiu į priešais sėdinčius Harry su Kylie. Mergina sėdi alkūne atsirėmusi jam į šlaunį ir palinkusi šiek tiek į priekį, kol kalba su Amber. Dabar čia, šalia manęs, galėtų sėdėti Rebecca, tačiau ji visgi savo kambaryje ir dar tikriausiai miega. Dar pakankamai anksti.

Tiesą sakant, norėčiau tik tokių santykiu, kokie tarp Harry ir Kylie, nors anksčiau ir nemaniau, jog tarp jų kas nors gausis, ir jog tai truks ilgai. Jų santykiai pastovūs ir jiedu lyg jau daugelį metų kartu gyvenanti sutuoktinių pora, nepaisant kartais pasitaikančių kvailų ginčų, kuriuos dažniausiai sukelia Kylie. Nors ir yra keletas dalykų, apie kuriuos Kylie nežino ir nemanau, jog apsidžiaugtų sužinojusi, bet tik tiek. Jie vienas kita visiškai puikiai pažįsta ir visad gali viens kitam viską papasakoti ir, regis, dabar Kylie sužino apie visas Harry problemas ar neramumus pirmoji. Tačiau tikrai nenorėčiau merginos kaip Kylie. Ji dažniausiai kelia pykčius dėl nieko ir šiaip, Kylie yra labai pavydi mergina.

Ir pagaliau, visiems esant virtuvėje, išgirstu, kaip antrame aukšte užsitrenkia durys. Pakylu nuo kėdės, ant kurios sėdėjau, mėgindamas nedaryti to pernelyg akivaizdžiai. Atsistojęs atsiremiu į spintelę ir jau netrukus įeina juodaplaukė mergina. Ji atrodo kiek sutrikusi, tačiau visgi droviai ir tyliai pasisveikina. Nepasakyčiau, jog ji nespecialiai čia atėjo ir, kad nesitikėjo čia mūsų pamatyti, kadangi jos juodi garbanoti plaukai sušukuoti, ji persirengusi ir, regis, netgi šiek tiek pasidažiusi. Atrodo taip, lyg ruoštųsi kur nors eiti.

Rebecca prieina prie tos pat spintelės, kur stoviu aš, pasidaryti kavos. Jai priartėjus netgi galiu užuosti, kaip ji kvepia. Esu tikrai įsitikinęs, jog ji specialiai čia nusileido. Ji ruošėsi tam! Ji ruošėsi iki smulkmenų. Noriu būti teisus kaip niekad anksčiau.

Alex nieko nesako merginai, tačiau matau, kaip jis vis kars nuo karto žvilgčioja į ją. Tegul. Tai daugiausia, ką jis gali, ir kada nors galės daryti. Lai džiaugiasi.

Rebecca atsisuka ir akimirkai pakelia galvą į mane ir jos netikėtumui susitikus mūsų akims ji jas greitai nuleidžia. Ji stovi beveik priešais mane ir aš ne iškart auprantu, ko ji nori, kol tyliai nesumurma „atsiprašau". Pasitraukiu nuo spintelės, iš kurios ji pasistiebusi pasiima puodelį.

Neskaitant Alex, niekas daugiau nekreipia dėmesio į mus ir manau, jog specialiai. Netgi Josh nemėgina atkreipti Rebeccos dėmesio. Iki šiol taip nemaniau, bet vakar vakare supratau, jog Josh nenori, kad atstočiau nuo Rebeccos ar dar ką. Regis netgi atvirkščiai. Jis tik sakė nustoti žaisti... Tačiau ką tai reiškia? Labai norėčiau žinoti, ką Rebecca jam sakė praėjusį vakarą. Jeigu ji būtų skundusis dėl manęs, Josh nebūtų liepęs man ko nors daryti. Rebecca taip pat yra man neabejinga, antraip Josh jau seniai būtų pasakęs pamiršti apie Rebeccą, juk taip? Tačiau kodėl tuomet ji vis bando tai taip nuslėpti? Ir nuo ko ji tai slepia - nuo savęs ar nuo manęs? Viskas galėtų būti kur kas paprasčiau, jeigu tik ji pripažintų sau apie savo jausmus... Kodėl reikia viską taip apsunkinti?

– Viskas tvarkoje? – tyliau, negu norėjau, paklausiu norėdamas ką nors pasakyti, tačiau nežinodamas ką. Rebecca lėtai atsisuka į mane su nestipriai surauktais antakiais bei sutrikusia veido išraiška.

– Kas? – nesupratusi paklausia.

– Na... – nutęsiu mėgindamas greitai sugalvoti, ką pasakyti. Vakar vos nepabučiavau jos, o šiandien jau neberandu žodžių. – Turiu omenyje... Na, ar... – nutylu ir nejaukiai pasikasau galvą.

Girdžiu, kaip Rebecca tyliai nestipriai nusijuokia ir  nusisuka, laukdama, kol užvirs vanduo. Nesijaučiu savimi, kai ji čia, tačiau žinau, kad prie viso to prisideda ir vakar išgertas alkoholis bei prastas miegas. Noriu grįžti namo, nueiti į dušą ir dar išsimiegoti...

– Viskas gerai, – visgi atsako, tačiau tokiu balsu, lyg mano klausimas jai pasirodė kvailas. Na, jis toks ir yra.

Mano dėmesį patraukia nedidelis sujudimas virtuvėje ir atsisukęs pamatau, jog jie visi jau, regis, ruošiasi važiuoti. Jie atsistoję vis dar kalbėdamiesi išeina iš virtuvės į koridorių, tačiau aš neskubu to daryti. Amber dar spėja pasakyti, jog lauks koridoriuje. Alex taip pat iš lėto eina, lyg laukdamas, kol aš išeisiu. Atsistoju priešais merginą, tačiau pro petį atsisuku į Alex, duodamas jam tai kaip ženklą paskubėti. Nejučiomis nestipriai krūpteliu, netikėtai ant savo pečių pajutęs kažką. Greitai atsisukęs pamatau, jog tai Rebecca uždėjusi savo rankas ir taip pat žvelgia į Alex, lyg laukdama, kol jis išeis. Ji specialiai taip elgiasi priešais jį. Dabar jau ji drąsi? Tikrai nesuprantu jos. Ji prieštarauja pati sau. Tai ji mane atstumia, tai traukia artyn...

Alex pavartęs akis išeina ir netrukus išgirstu, kaip palieka namus užtrenkdamas duris. Girdžiu Harry su Josh bei merginų balsus koridoriuje, tačiau jie neateina manęs pakviesti. Jie tai daro specialiai ir esu už tai dėkingas.

Vos Alex išėjo, pajuntu, kaip Rebecca mėgina atsitraukti nuo manęs, tačiau uždėjęs savo delnus ant merginos riešų, neleidžiu patraukti jai rankų nuo mano pečių. Pastebiu, kaip visa jos drąsa, regis, akimirksniu išgaruoja ir dabar jau į mane žvelgia dvi juodos sumišusios akys. Rebecca nervingai sukanda apatinę lūpą ir nuleidžia galvą.

– Tavęs laukia, – sumurma darkart mėgindama atsitraukti, tačiau ir šįkart nesėkmingai. Palinkstu arčiau jos, tačiau Rebecca šiek tiek atsilošia įrėmusi rankas man į krūtinę, tačiau nestumia manęs. – Palik tai kitam kartui, dabar turėtum eiti...

Kokiam kitam kartui? Jeigu ji traukiasi ir nenori, neturėčiau to daryti per prievartą. Bet reiškia, jog ji pati žino, kad bus ir kitas kartas! Bus dar daugybė kartų! Bet ji tikriausiai ir bijo, kad kas nors pamatys... Tačiau ar tai buvo kažkokia užuomina, kurią turėjau suprasti?

– Tuomet... – Nežymiai atsidusęs atsitraukiu, – iki kito karto.

Rebecca atsako nedidele šypsena ir man nelieka nieko kito, kaip nusišypsoti jai. Galiausiai palieku ją vieną. Norėčiau žinoti ką ji šiuo metu galvoja ir kas jos mintyse...

* * *
Labaaas

btw, turiu vieną istoriją, apie kurią jau buvau kažkada užsiminusi, ir kurią labaaaaiii noriu kuo greičiau įkelti, bet negaliu, nes žinau, kad tada kitų mano istorijų dalių sulauksit daug rečiauu. Bet aš labaii laukiu kada kurią nors iš jau rašomų pabaigsiuu 😄 o dar vėliau galbūūt dar paviešinsiu ir istoriją su Harry ir Kylie😁 labaii laukiu htsvshj. Labai daug dar ateityy bus viskoo

VOTEEEE👇🏿⭐️

Liar // z.m.Where stories live. Discover now