Visą savaitę mokykloje stengiausi kaip galėdama mažiau būti šalia juodaplaukio... Kvaila, bet tą dieną koridoriuje tikrai maniau, jog... jis... jis... pabučiuos mane.
Nors to ir nenorėjau, bet negalėjau nieko padaryti, negalėjau atsitraukti. Žinoma, jis pagalvojo kitaip, ir man dabar taip gėda... Nors jis tikriausiai apie tai spėjo pamiršti jau kitą dieną, bet visgi jaučiuosi dėl to kvailai.
Šiandien vakare turėčiau susitikti su Jessy ir Kylie, bet žinau, kad su Kylie bus jos vaikinas, o kur jis, ten ir juodaplaukis...
Jau tuoj turėčiau eiti, bet vis dar dvejoju. Įdomu jos supyktų jei neateičiau? Po galais, nesislėpsiu nuo jo visada.
Atsidususi pranešiau mamai, jog išeinu. Ėjau geras dešimt minučių, visiškai neskubėdama.
Netrukus pastebėjau parke ant suolelio sėdinčias dvi merginas ir vaikiną. Tai Jessy su Kylie. Negalėjau gerai įžiūrėti, kuris vaikinas. Šalia jų stovėjo dar du, iš kūno sudėjimo sprendžiu vaikinai. Vienas iš jų yra Zayn. Tai ir taip aišku... Jie buvo penkiese.
Kas tas penktasis? Minyse greit perskaičiavau ir apgalvojau galimus variantus, kas tas kitas vaikinas, tačiau galvoje nieko nebuvo.
Lėtais žingsniais priėjau prie jų ir pasisveikinusi su merginomis atsisėdau šalia Kylie, kadangi šalia Jessy sėdėjo tas trečiasis vaiknas.
Šalia juodaplaukio vaikino stovėjo Kylie vaikinas ir jie apie kažką vis kalbėjosi, regis net nepastebėjo, jog atėjau.
"Kas jis?" Tyliai paklausiau Kylie.
"Tai Tyler. Jis atėjo su Zayn ir yra... Jessy kaip ir vaikinas." Tyliai ištarė šyptelėdama. Linktelėjau. "Tik jie patys to nepripažįsta, bet tai akivaizdu." Tyliai nusijuokė juodaplaukė. Šyptelėjau.
Besikalbant su Kylie mano akys užklydo už gretimais stovinčio juodaplaukio. Jis taip pat vis dar apie kažką kalbėjosi su Harry.
Kurį laiką pati nesuprasdma stebėjau jį. Vaikinas kilstelėjo savo dailų, juodą antakį žvelgdamas į mane. Po galais! Nuleidau galvą nusukdama žvilgsnį nuo jo.
Ji visada sugeba sukurti nepatogią atmosferą... Jei jis ignoruotų mane, tuomet neturėčiau visų tų progų rausti ir jaustis kvailai, bet jis juk negali kitaip...
Sėdėjome gerą valandą, tačiau laikas visiškai neprailgo. Buvo netgi visai linksma, vaikinai kartais vis kur nors nueidavo, tad galėjau netgi visiškai atsipalaiduoti. Juodaplaukis vien savo būvimu priverčia jaustis... kvailai.
Nesuprantu, kodėl merginos taip mėgsta jį? Jei kalbant apie išvaizdą, tuomet taip. Jis atrodo tikriausiai geriausiai iš visų čia esančių. Tikriausiai jis ir vienas patraukliausių vaikinų mokykloje, tačiau nieko daugiau. Nei už ką nenorėčiau vaikino su tokiu, kaip jo charakteriu ir panašiais dalykais. Tikriausiai neiškęsčiau...
"Galbūt jau eikime?" Paklausė Kylie visų. Jau gana vėlu...
Mums atsistojus ir pradėjus eit link išėjimo prie Kylie priėjo jos vaikinas, o Jessy... ji jau ėjo šalia, man vis dar nepažįstamo vaikino. Na, beveik. Mums besėdint jis visgi prisistatė ir pasakė man savo vardą... Jis malonus vaikinas
Netrukus šalia savęs pamačiau einantį Zayn. Atsidusau.
"Kodėl neini su Jessy ar Kylie?" Paklausė šiek tiek pašaipiai po kurio laiko.
"Kodėl neini šalia savo draugų?" Kilstelėjau antakį pavartydama akis.
"Taip. Mūsų draugai tiesiog per daug užsiėmę savo antrosiomis pusėmis." Jis atsiduso. Šyptelėjau.
"Tikriausiai." Linktelėjau pritardama jam.
"Bet gali nesijaudinti, manau, tu taip vaikščiosi dar gana ilgai." Jis nusijuokė ir vėl parodydamas savo kvailąją pusę. "Labai abejoju ar sugebėtum susirasti vaikiną..."
"Užsičiaupk." Pavarčiau akis. "Vis dar negaliu suprasti, iš kur pas tave tiek merginų... Bet jos tokios kvailos..."
"Žinoma." Jis linktelėjo mano žodžius praleisdamas pro ausis. "Kad žinotum, kiek mažai merginų yra buvę." Nusijuokė.
"Na, vieniems septyniolikmečiams ar aštuoniolikmečiams yra daug dvi ar trys merginos, o kitiems mažai ir dešimtys merginų..."
"Taip, ir aš esu vienas to pirmojo tipo aštuoniolikmečių." Tarė. Na va, dabar žinau kiek jam tiksliai metų. Jaučiuosi kvailai tai sureikšmindama... Juokinga.
"Žinoma, aš sakyčiau tą patį." Sumurmėjau.
Jis pavartęs akis nieko man nebeatsakė. Tyloje girdėjau pravažiuojančias mašinas, bei besikalbančius žmones aplinkui...
Pamačiau jog nebėra su mumis buvusių porų... Jie mus paliko dviese! Po galais...
Priešais save pamačiau einančią dar vieną porelę, tačiau vietoje, kurioje kelias išsiskiria vaikinas pabučiavo merginą ir netrukus jie patraukė savais keliais. Tai atrodė mielai...
Mums priėjus tą pačią vietą, kurioje kelias išsiskiria ruošiausi eiti į kitą pusę, bet mane sustabdė vaikino balsas.
"O aš ar gausiu savo atsisveikinimo bučkį?" Vaikinas iššoko man priešais kelią šiek tiek pasilenkdamas.
"Atsiknisk." Pavarčiau akis šiek tiek pastumdama jį nuo savęs...
Grdėjau kaip jis nusijuokė ir tikriausiai nuėjo sau...
PAGALIAU PARAŠIAU DALĮ:O
Su vasara visaaaas!:)
Dalį parašiau po šimto metų, ir nežinau ar apskritai bus skaitančių:D
Parašykit nuomonių, BŪTINAI BŪTŲ SMAGU IŠGIRSTI KLAIDAS:) bei parašykit kokių patarimų, ar šiaip ko tikitės ateityjeee iš veikėjųųųų:) KADANGI VI-SIŠ-KAI neturiu jokių idėjų, tiesiog žinau, kaip baigsis istorija, bet kas bus iki to... neišsivaizduoju:Dd
žodžiuuuu, PASIREIKŠKIT KOMENTARUOSE!:)
Bye, ilyy<3
