2. 58/nuoširdžios akimirkos.

757 47 4
                                    

// Rebecca

– Kur Amber? – paklausiu supratusi, jog esame vieni, mums pagaliau einant į svetainę. Noriu nukreipti temą.

– Ji su Kylie, – atsako Zayn uždėjęs ranką ant mano nugaros ir praleisdamas mane pro svetainės duris pirmą.

– Maniau jiedu su Josh turėjo susitikti.

– Nemanau, kad jiedu dar susitiks, – paprastai pasako, kuomet atsisėdu ant sofos, o jis kažką daro nusisukęs nuo manęs, prie spintelės.

– Ką turi omeny? – nestipriai suraukiu antakius. Kodėl jiedu turėtų nesusitikti?

– Amber nori viską nutraukti.

– Ką? Bet kodėl?

Ar Josh padarė ką nors ne taip? Juk dar vakar jiedu buvo kartu, ir viskas tarp jų atrodė gerai.

– Jai tiesiog atsibodo, ir iš tiesų suprantu ją.

– Ar Josh kažką padarė?

– Tiesą sakant, nepanašu, kad jis apskritai kažką darytų. – Zayn priėjęs atsisėda šalia manęs.

– Ką nori pasakyti? – man paklausus, Zayn atsidūsta, tikėdamasis, kad suprasiu pati.

– Nepanašu, kad Josh į jų santykius žiūrėtų rimtai. Jiedu net nėra kartu. Sesers santykiai - ne mano reikalas, bet palaikos jos šį sprendimą. Amber gali rasti geresnį.

Maniau, kad jis pagaliau pasiūlė Amber būti jo mergina. Nežinau, ką jis apie tai galvoja, ir jam tai tikriausiai atrodo normalu ir Josh net neįsivaizduoja, kaip jo toks elgesys priverčia jaustis Amber. Jis nesupranta, kad merginos į tokius dalykus žiūri kiek kitaip nei vaikinai. Jis mano, kad viskas paprasta. Pamėginsiu su juo pasikalbėti.

Išgirstu skambantį telefoną, bet uždėjusi rankas ties savo džinsų kišenėmis, prisimenu, kad mano telefonas vis dar pas Zayn. Vaikinas taip pat tai supratęs išsitraukia iš kišenės abu, ir savo, ir mano, telefonus.

– Tau skambina mama, – pasako pažvelgęs į abiejų telefonų ekranus ir ištiesia manąjį.

Giliai atsidūstu ir paėmusi telefoną dar kurį laiką abejojusi, pagaliau atsiliepiu. Kad ir kaip jaudinausi prieš atsiliepdama, pasirodo, mama tik norėjo pakalbėti. Mudvi keletą dienų nekalbėjome, vis pamiršdavau jai paskambinti.

– Josh sakė, jog tu išėjusi, – pasako po keleto minučių pokalbio.

Džiaugiuosi, jog Josh visus kartus kalbant su mano mama, užteko proto neužsiminti apie Zayn, nors apie tai ir nekalbėjome. Panašu, kad jis pats supranta.

– Taip, – numykiu nervingai žiūrėdama į priešais sėdintį juodaplaukį. Vaikinas nenuleisdamas akių taip pat stebi mane. – Šiuo metu negaliu kalbėti. Aš... Aš pas draugę, – sumurmu.

Matau, kaip sukruta suspaustos Zayn lūpos ir jis lengvai, gal net kiek liūdnai, atsidusęs nuleidžia galvą. Nemėgstu meluoti mamai, bet kol kas nenoriu jai sakyti apie Zayn. Būtų pernelyg sunku paaiškinti. Greitai pasakiusi, jog turiu eiti, ir atsisveikinusi, baigiu pokalbį. Zayn ir vėl pakelia galvą, bet jis nebeatrodo taip pat. Kas vėl nutiko?

– Viskas gerai? – atsargiai paklausiu ir Zayn linktelėjęs prisiverčia sunkiai šyptelėti.

– Praeis nemažai laiko, kol tavo mama pradės į mane kitaip žiūrėti, – atsidūsta. – Jai tikrai nepatiks, kad esi su manimi, – sumurma.

– Žinau, – nuleidžiu galvą.

Nenoriu meluoti ir sakyti, kad viskas bus gerai, nes žinau, kad nebus lengva. Mamai išties Zayn ne prie širdies. Tačiau kita vertus, juk tai mano reikalas, ir mano santykiai. Jeigu man su juo gerai, ji negali kištis. Norėčiau, kad ji priimtų jį, kaip Zayn mama priėmė mane. Maloniai ir šiltai, ir netgi neužsiminė apie nieką, kas buvo anksčiau. Taip, lyg Zayn būčiau sutikusi tik atvažiavusi čia, lyg pažįstami būtume vos keletą mėnesių. Nors, tiesą sakant, taip ir jaučiuosi. Jis visiškai kitoks, negu buvo. Jaučiuosi jį pažinsui iš naujo.

– Tiesiog noriu, kad viskas būtų gerai. Išties rimtai į tai žiūriu ir noriu turėti gerus santykius ne tik su tavimi, bet ir su tavo šeima.

Sumurma Zayn ir aš nesusilaikau nenusišypsojusi. Man patinka nuoširdus Zayn, nuoširdūs pokalbiai su juo. Visai kaip dabar. Kuomet jis kalba apie dalykus, apie kuriuos kalba tik su manimi. Tik mums būnant dviese.

– Nebus paprasta, bet tikiuosi, jog ji supras, – atsidūstu.

– Aš padarysiu viską, jog įtikinčiau tavo mamą. Noriu, kad ir tu žinotum, jog tikrai rūpi ir yra svarbu viskas, kas tarp mūsų vyksta, – tyliau pasako nuleidęs galvą.

Šypteliu sau dėl jo tokių žodžių. Kaip gera žinoti, kad jis nežiūri į tai pro pirštus. Palinkstu arčiau Zayn ir ranka suimu jo ryškų žandikaulį ir kilsteliu vaikino galvą taip, kad rudos akys žiūrėtų į mane. Stengiuosi lipti per save ir drąsiau elgtis šalia jo. Jau nustojau mikčioti ar drebėti kalbėdama, ar būdama šalia jo. Išties darau pažangą. Ranka tvirtai apsikabinu juodaplaukio kaklą ir nustebindama jį, suglaudžiu mudviejų lūpas. Pajuntu abejas Zayn rankas ant savo liemens. Jis stumia mane prie savęs, kol, su jo pagalba, atsisėdu ant vaikino kelių. Jo rankos tvirtai apsivijusios mano liemenį, spaudžia mane prie savęs, kol aš viena ranka vis dar laikau jo žandikaulį, o kita - apsikabinusi kaklą. Sėdžiu jam ant kelių, Zayn glaudžia mane prie savęs ir bučiuoja mano lūpas. Pasijuntu, kaip niekad artima jam. Gera jausti Zayn taip arti. Ir kur visa tai nuves?

* * *
sveiiiiki

Parašyykit, ką manoote!🥺👇🏿😁

VOTE⭐️

Liar // z.m.Where stories live. Discover now