Pastarasis mėnesis buvo pats laimingiausias mano gyvenime. Nežinau, ar kada per dvidešimt dvejus metus buvau laimingesnė. Nebuvau. Gyvename trise. Esame laiminga šeima. Lucy, regis, patinka jos didesnis kambarys, nes dabar turime daugiau vietos žaidimams. Taip pat, pagaliau ji miega kur kas ramiau ir labai retai dėl jos tenka keltis naktį. Tad mudu su Zayn beveik kiekvieną rytą pabundame kartu. Vienas kitos glėbyje.
Reikalai su mama taip pat geresni nei bent kada. Netikėjau, jog taip kada nors bus. Buvome dar keletą kartų nuvažiavę pas ją, ji buvo apsilankiusi pas mus. Beveik kasdien kalbame telefonu. Negalėčiau norėti daugiau.
Šiuo metu mudu su Zayn gulime svetainėje ant sofos priešais televizorių. Vaikinas guli tarp mano kojų, rankomis tvirtai apsivijęs mano liemenį, o galvą padėjęs man ant krūtinės. Aš savo pirštus įvėlusi į jo juodus plaukus, švelniai nagais kasau Zayn galvą. Tokie mūsų pastarieji vakarai. Malonūs ir jaukūs.
- Ar nenori eiti miegoti? - negarsiai paklausiu jo.
Tačiau nesulaukiu atsakymo. Pažvelgiu į vaikiną ir pamatu rudas jo akis užmerktas. Nusišypsau. Uždedu delną Zayn ant tamsiais šereliais padengto skruosto ir švelniai glostau. Norėčiau taip ir gulėti kartu su juo, tačiau jaučiu, kaip ir pati šiek tiek noriu miego. O ant sofos svetainėje ir su drabužiais neišsimiegosime. Taip pat neišsimiegočiau su Zayn taip spaudžiančiu mane.
- Zayn, - tyliai tariu delną laikydama jam ant skruosto. Kelis kartus pakartoju. - Zayn, - paskutinį kartą prieš jam sureaguojant, sakau, ir nagais švelniai braukiu jam per skruostą, smilkinį, kaktą. Jis kažką sumurma, tačiau nepramerkia akių. - Eime į viršų, - švelniai tariu.
Zayn rankas įremia į sofą ir šiek tiek atsitraukia ir atsisuka į mane. Pajuntu, kaip man iškart pasidaro lengviau kvėpuoti, kuomet jis nebespaudžia man krūtinės.
- Nori miegoti? - paklausia užkimusiu balsu. Jis vis dar, kaip ir prieš tai, yra tarp mano kojų, o jo rankos įremtos į sofą iš abiejų mano liemens pusių, tad net norėdama negalėčiau pasitraukti nuo jo.
- Šiek tiek. Tu taip pat, tad eikime.
- Ne... - jis tingiai šypteli ir šiek tiek pasilenkęs lūpas švelniai priglaudžia man prie kaklo, mano kūnu pasiųsdamas šiurpuliukų bangą.
- Ne? Tu ką tik užmigai priešais televizorių ant manęs. - tyliai nusijuokiu.
- Tačiau dabar nenoriu miegoti, - vis dar su šypsena jis atsitraukia nuo mano kaklo. - tačiau noriu likti, kur ir esu. - nusijuokiu. Vaikinas pabučiuoja mane.
- Bent eime į kambarį, - sumurmu jam prie lūpų. Zayn sutinka ir atsitraukia. Atsistojęs ištiesia ranką ir padeda atsistoti man.
Kitą rytą pabundu jusdama vaikino ranką laisvai permestą per mano liemenį. Keletą minučių pagulėjusi, atsargiai patraukiu jo ranką ir išlipu iš lovos. Apsirengiu. Nuėjusi į vonią ,žvelgiu į save veidrodyje. Susirišu susivėlusius plaukus ir delnais perbraukiu sau per veidą. Nusiplaunu jį vėsiu vandeniu. Kaip ir kiekvieną rytą išgeriu kontraceptines tabletes. Gydytoja sakė, jog jau nėra būtinybės jų gerti, tad galiu liautis kada panorėjusi, tačiau nedarysiu to. Anksčiau pernelyg nesureikšminau to, jog geriu tabletes, nes neturėjau vaikino, tačiau dabar, atsiradus Zayn, jos mums labai padeda.
Palikusi kambaryje miegantį vaikiną, einu į Lucy kambarį. Ją randu savo lovoje jau nemiegančią. Ji žaidžia su ištikimiausiu savo draugu - triušiu. Šyptelėjusi prieinu arčiau. Pamačiusi mane, dukra nusišypso. Paėmusi ją ant rankų, grįžtu į kambarį pas Zayn. Mudvi sėdime lovoje. Tyliai kalbinu ją, kad nepažadintume miegančio juodaplaukio. Tačiau nespėju sureaguoti, kuomet Lucy uždeda savo mažus delnus jam ant veido.
