Stebiu merginą, kaip ši atsirėmusi į mane vis stengiasi neužmigti. Jos akys merkiasi, bet ji greitai jas ir vėl pramerkia. Delnu švelniai glostau jos pečius. Eina laikas, tačiau vis nesugebu Rebeccai papasakoti apie tai, kas nutiko tą naktį... Vis naiviai tikiuosi, jog viskas išsispręs savaime. Per šias savaites ne vieną kartą buvau susitikęs su ta mergina, kurios, kaip vėliau sužinojau, vardas Mia. Galiu prisiekti - nekenčiu jos labiau už viską. Esu priverstas būti su ja ir jos kvailoms draugėmis, kurios net nėra tikros jos draugės. Jos visos tik ir ieško su kuo kitu praleidus naktį... Visi tie vakarėliai yra tikras laiko švaistymas, bet nieko negaliu padaryti. Ji turi įrodymus apie tą naktį Harry namuose. Kai tik neatsakau į jos žinutes, ji siunčia man tas nuotraukas. Jei tik jas pamatytų Rebecca, neturėčiau kaip jai paaiškinti.
- Eime miegoti, - išgirstu švelnų mieguistą merginos balsą. Pažvelgiu į ją ir trumpai šypteliu. Rebecca rankomis pasitrina veidą ir atsisėda patogiau. Žvelgia į mane, ištiesusi ranką delnu perbraukia man per skruostą ir šiek tiek pasikėlusi suglaudžia mudviejų lūpas. - Eime, - šypteli. - Jaučiuosi pavargusi...
Užlipę į viršų įeiname į kambarį. Vos atsigulame, Rebecca iškart prisiglaudžia, galvą padėdama man ant krūtinės, ranka apsikabindama mano liemenį. Giliai atsidūstu. Kuomet ji taip elgiasi, yra tik sunkiau. Bus tik skaudžiau, kuomet ji sužinos, kai ji manimi taip pasitiki ir net neįtaria, kas iš tiesų vyksta. Niekas nežino. Kuo ilgiau slėpsiu bus tik blogiau.
// Rebecca
Matau, kaip Zayn kiek nervingas įeina į virtuvę, kur sėdžiu aš. Vaikinas atsidūsta žvelgdamas į mane.
- Turiu važiuoti, - ištaria nuleisdamas akis. - Grįšiu už kelių valandų. - sumurma. Atsidūstu ir aš.
- Kur važiuosi?
- Su Harry, - greitai atsako. - Ar nenori pasikviesti merginų? - paklausia. - Arba galiu tave nuvežti pas Amber, jei tik nori, - pasiūlo, tačiau papurtau galvą.
- Viskas gerai, pabūsiu viena, - tariu.
- Nenoriu, kad būtum viena.
- Na, tu išvažiuoji, - Zayn dėl mano žodžių atsidūsta.
- Grįšiu už kelių valandų, - pakartoja ir priėjęs trumpai pabučiuoja mane.
Netrukus jis išeina. Zayn vis dažniau važiuoja kur nors su draugais. Jis visad sako, jog greitai grįš, tačiau dažnai užmiegu be jo. Stengiuosi jam pernelyg nepriekaištauti, kadangi mudu ir taip daug laiko praleidome kartu, tačiau taip ima ir kiek erzinti. Jis ir pats pastarosiomis dienomis toks irzlus ir nervingas, apie kažką vis mąsto, jog kartais net negirdi, ką jam sakau. Kartais susimąstau, jog tai išties dėl to, jog laukiuosi, jog galbūt Zayn nusprendė, kad nėra pasiruošęs vaikams ir todėl manęs vengia. O galbūt viskas tikrai įvyko per greitai ir jis greit nebenorės apskritai su manimi būti? Kas svajoja apie vaikus vos dvidešimties? Neturėčiau dėl to abejoti, jis man pats ne vieną kartą sakė, kaip jaučiasi, ir jog tikrai nori ir laukia to vaiko, tačiau kuomet jis pradeda taip elgtis, išties sudvejoju juo. Pasitikiu Zayn ir tikiu, jog jam išties tai rūpi, tačiau nesunku pastebėti, jog jis elgiasi kitaip...
* * *
Vis dar labai tikiuosi, kad viskas eis taip, kaip esu suplanavus ir jau sausio pirmąją galėsiu įkelti istorijos paskutinę dalį ir pagaliau pradėti Harry ir Kylie istoriją :))) tikiuosi bus skaitančių ir susidomėjusiųųųų!
