// Rebecca
– Ko nori? – darkart paklausiu nesulaukusi atsakymo iš Zayn.
Vaikinas mirkteli akimis ir tik dabar atsipeikėja. Jis šiek tiek kilsteli galvą ir pagaliau jo žvilgsnis nustoja keliavęs mano kūnu ir sustoja ties mano veidu. Nejauku. Labai nejauku. Jaučiu, kaip mano skruostai nesiliauja kaitę.
– Norėjau kai ką pasakyti, – sumurma ir pastebiu, kaip jam sunku nulaikyti žvilgsnį. Ar gali būti nejaukiau?
Ką jis nori pasakyti? Ar tai kas nors svarbaus?
– Man reikia persirengti, – pasakau nuleidusi galvą į savo nuogas kojas, į kurias dabar žvelgia ir Zayn.
Jis akivaizdžiai nužiūrinėja mane! Net nenoriu žinoti, apie ką jis galvoja. Nežinau, kas būtų, jeigu jis būtų atėjęs akimirka vėliau, kai jau norėjau nusiimti rankšluostį. Niekada nebūčiau galėjusi pažvelgti į jį, nors jis ir yra matęs mane nuogą... Bet tai kas kita!
– Gerai, – negarsiai ir paprastai pasako taip, lyg net nebūtų girdėjęs, ką pasakiau.
Laukiu, kol jis išeis, tačiau vaikinas net nesujuda. Jis vis dar stovi vietoje, neatotraukdamas akių nuo manęs. Nejau jis mano, jog rengsiuosi priešais jį?
– Išeik, – paprašau griežtesniu balsu ir Zayn pavarto akis.
Jis nusisuka nuo manęs ir atsisuka į veidrodį, pro kurį vis tiek gali stebėti mane. Aš noriu jam trenkti. Ar jis laiko mane tokia kvaila?
– Zayn, – tokiu pat griežtu balsu ištariu vaikino vardą ir pastebiu, kaip Zayn plačiai nusišypso nusijuokdamas. Jis žengia žingsnį į šoną taip, kad būtų priešais duris ir nebematytų veidrodžio.
– Paskubėk, – paprašo.
– Išeik iš kambario.
– Aš nežiūriu, renkis, – jaučiu, kaip jis trumpai suirzta.
Giliai atsidūstu. Nenuleisdama akių nuo priešais stovinčio juodaplaukio greitai, nenusiėmusi rankšluosčio, užsidedu kelnaites ir netrukus juodas treningines kelnes. Vis dar stebėdama Zayn, jog šis neatsisuktų, giliai įkvėpiu ir iškvėpiu ir iš lėto nusivynioju nuo kūno rankšluostį.
– Ar jau? – paklausia žvilgtelėdamas sau pro petį.
– Ne! – greit rankomis prisidengiu savo muogą viršutinę kūno dalį. Kūną išpila šaltas prakaitas supratus, jog jis bent akimirką galėjo matyti beveik nuogą. Mano skruostai nenustoja kaisti.
Greit užsidedu liemenėlę ir patiriu šiek tiek sunkumų mėgindama ją užsisegti, tačiau tikrai nesiruošiu prašyti Zayn pagalbos. Jis tik to ir laukia. Galiausiai užsisegusi ją, užsidedu trumparankovius marškinėlius ir pirštais pašukuoju savo drėgnus plaukus.
– Ką nori man pasakyti? – atsidūstu ir Zayn pagaliau atsisuka. Jis vėl nužvelgia mane, bet šįkart jam lengviau susifokusuoti, nes nebeturi į ką žiūrėti.
– Josh prašė tavęs nusileisti į apačią, – su šypsena veide pasako.
Ir tai viskas? Viskas, ką jis norėjo pasakyti? Tik tai, jog Josh nori, kad nusileisčiau? Ar Zayn tikrai toks kvailas?
– Viskas? – susiraukiu ir jis linkteli. – Idiotas, – sumurmu praeidama pro vaikiną ir išeidama iš kambario. Girdžiu, jog jis nusijuokia ir leidžiasi laiptais paskui mane. Labai juokinga.
Virtuvėje randu Josh su Amber ir pirmas dalykas, ką pasako vaikinas mane pamatęs, tai kur yra vaistai nuo galvos skausmo. Spintelėje! Jo vaistai spintelėje. Galbūt tiesiog kitą kartą reikia paieškoti, prieš kviečiant mane?
Paduodu Josh jo vaistus, o pati priėjusi paimu arbatinuką ir pripilu į jį vandens kavai. Josh atsisėda šalia savo merginos, o aš lieku stovėti laukdama, kol užvirs vanduo.
– Kur judu taip ilgai užtrukote? – paklausia Josh pažvelgęs į Zayn, o tuomet atsisukęs į mane.
– Aš rengiausi...
– Kai atėjau, Rebecca buvo nuoga, – paprastai atsako jam Zayn gūžtelėdamas pečiais.
– Aš nebuvau nuoga! – susiraukiu jusdama, kaip ir vėl mano skruostai kaista.
Josh nieko nebeklausia, supratęs, jog neišgirs nieko prasmingo iš mūsų. Jis vis dar kiek keistai į visa tai žiūri, kuomet kalbu su Zayn ar dar ką, po to, kai jis užtiko mudu besibučiuojant... Arba, kuomet Zayn atvažiavo čia, kai nieko nebuvo namuose. Jis mano, jog kažkas vyksta.
Dabar jau šiek tiek gailiuosi, jog vakar atstūmiau Alex. Jeigu nebūčiau to padariusi, galėčiau dar kurį laiką erzinti Zayn, bet dabar jis jau žino, jog tarp mūsų nieko nėra. Nejutau jokio malonumo būti su Alex, nors ir trumpai, ypač, kuomet jis pabučiavo mane. Taip negalima. Negalima tiesiog imti ir bučiuoti vos pažįstamo žmogaus. Ir jis mano, kad tarp mūsų kažkas bus po to? Dabar tik dar nejaukiau būti su Alex. Žinoma, jau geriau Zayn nei Alex būtų taip padaręs, bet su Zayn viskas tampa ir vėl, kaip ir buvo pradžioje. Panašu, kad mano pasakymą, jog taip negalima, kuomet jis pabučiavo mane antrąjį kartą čia, priėmė pernelyg rimtai... Iš pradžių taip ir galvojau, bet vėliau nuomonę pakeičiau. Bet jis juk to nežino!
O Alex... Jis pamanė, jog tarp mūsų jau kažkas yra, vien todėl, nes nusišypsojau jam? Nes elgiausi gerai su juo? Jis galvoja, kad viskas taip paprasta? Jau nebežinau, ką linksmiau būtų erzinti. Ar Zayn su Alex, ar Alex su Zayn, bet sunku nepastebėti tarp jų tvyrančios keistos įtampos, kuomet jiedu būna kartu. Nejau tai dėl manęs? Jie juk buvo draugai. Jaučiuosi pasimetusi dėl to, kas vyksta su manimi ir su jais... Kraustydamasi į Josh namus, to tikėkausi mažiausiai.
* * *
Labaaaass
