2. 19/perlipti per save...

1.1K 51 9
                                    

// Rebecca

Šiąnakt miegojau nedaug, tačiau jaučiuosi iš ryto žvali. Vakar Zayn dar kurį laiką liko mano kambaryje, iki kol nurimau. Mudu kalbėjome. Jis mėgino nuraminti mane. Nežinau, kodėl vakar tiek verkiau. Greičiausiai todėl, nes pirmąjį kartą apskritai pripažinau sau apie savo jausmus. Dabar jaučiuosi geriau pasikalbėjusi su juo, tačiau vis dar negaliu patikėti, jog jis jautė tą patį kaip ir aš. Tai atrodo neįmanoma.

Išlipusi iš lovos greit nueinu prie lango. Namų kieme pamatau stovinčią Zayn mašinąc kas reiškia, jog jie ir vėl neišvažiavo, tačiau šįkart jaudinuosi mažiau. Pasikalbėjusi su Zayn pasijutau laisvesnė ir, atrodo, kad jie visi visa tai supranta, nors tai viso labo tik Zayn. Jaučiuosi, lyg būčiau kalbėjusi su jais visais.

Kiek pasitvarkau plaukus ir persirengusi prieinu prie kambario durų ir įkvėpiu. Nors vis dar šiek tiek jaudinuos, nes ten apačioje yra ne tik Zayn, bet ir kiti, noriu perlipti per save ir nusileisti į apačią. Negaliu būti užsidariusi kambaryje visąlaik, kai jie čia bus... Darkart giliai įkvėpiu ir iškvėpiu ir lėtai palenkiu durų rankeną.

Laiptais iš lėto leidžiuosi į apačią, bet kol kas iš ten nieko negirdėti. Įeinu į virtuvę ir čia randu du vaikinus. Harry ir Zayn. Zayn šįryt atrodo kiek geriau negu Harry, kadangi jis dalį laiko vakar praleido su manimi, tad neišgėrė tiek, kiek Harry.

Pakėlę galvas į mane, jiedu nustoja apie kažką kalbėjęsi ir vaikinai šypteli man pasisveikindami. Tampa kiek nejauku, bet jie nekreipia dėmesio į mane, o toliau kalbasi apie kažką, bet nesistengiu klausyti, tad nueinu darytis kavos, bet prieš tai paklausiu, ar jie nenori ko nors, tačiau vaikinai papurto galvas.

– Labas, Rebecca, – po keleto akimirkų išgirstu už savęs dar vieno vaikino balsą. Ir Alex čia? Atsidūstu. Nekenčiu, kai jis visad gale sakinio prideda mano vardą. Tai... keista ir nejauku.

Atsisukusi pamatau įeinančius Josh su juodaplaukiu šalia. Dabar išties pasidaro nejauku būnant vienai tarp keturių vaikinų. Nestipriai šypteliu Alex ir nusisuku. Nenoriu, kad kiti suprastų, jog kažkas ne taip.

Mane dar labiau trikdo tai, jog Alex lyg niekur nieko atsistoja šalia manęs atsiremdamas į spintelę ir prisijungia prie vaikinų pokalbio. Kodėl jam nenuėjus ir neprusėdus šalia jų? Man nepatinka, kai jis čia...

Išgirdusi, kaip dar kažkas į eina, apsisuku ir pamatau juodaplaukę merginą. Ji šiek tiek sutrinka pamačiusi mane, tačiau vis tiek maloniai šypteli pasisveikindama. Tai pirmas kartas, kuomet susitinkame, tad man taip pat pasidaro kiek nejauku, bet ji greit nebekreipia dėmesio į mane. Kylie atsisėda šalia Harry ir jis uždeda ranką ant merginos kėdės atlošo ir pirštų galais priliečia juodaplaukės petį, tačiau tuomet ji atsitiesia, kad vaikino ranka jos nepasiektų. Harry atsidusęs tęsia pokalbį su Zayn, o Kylie kažką daro telefone. Jiedu nesišneka ir netgi aš pajuntu, jog tarp jųdviejų tvyro kažkokia keista įtampa. Jiedu susipykę? Jie man atrodė visiškai tobula pora, kuri net nesipyksta. Nors, kokios poros nesipyksta?

// Zayn

Šiandien visai nesitikėjau išvysti čia Rebeccą, bet, regis, ji pernelyg nesutriko pamačiusi mus. Ji žinojo, kad būsime čia. Esu beveik tuo įsitikinęs.

Karts nuo karto žvilgteliu į šalia merginos stovintį Alex, kuris vis kažką jai pasako, o Rebecca nenoriai jam atsako. Juk ji jam jau pasakė, jog jis nedomina jos, tad kodėl jis vis dar nepasiduoda? Juk vis tiek nieko nepasieks.

Džiaugiuosi pasikalbėjęs su ja, tačiau dabar galvoje ir vėl pilna įvairiausių minčių. Kaip jų atsikratyti? Niekaip negaliu iš galvos išmesti to, kai ji pasakė, jog jautės taip pat. Žinoma, dabar jau per vėlu, tačiau jeigu tik būčiau žinojęs tai tada... Niekad negalėjau net pagalvoti apie tai. Atrodė, jog nekenčiame vienas kito, tačiau, kaip pasirodo, jautėmės visiškai priešingai.

Ji jau ruošiasi eiti, bet tuome šalia jos atsiranda Josh ir laisvai permetęs ranką per merginos pečius, sustabdo ją. Jis pasiūlo Rebeccai dar pasilikti kartu su mumis. Pasako, jog jai gana sėdėti kambaryje vienai.

– Aš verčiau eisiu į savo kambarį... – sumurma mergina, tačiau vis delto pasiduoda Josh ir atsisėda kartu.

Pastebiu, kaip Alex nevisai patenkintas nužvelgia Josh, nes dėl jo Rebecca dabar jau nestovi šalia jo. Ko jis tikisi? Po beveik penkiolikos minučių įeina Jessy su Amber ir nusprendžia važiuoti namo. Kylie su Harry taip pat turi reikalų, tačiau nežinau, ką jie darys, jeigu jie vis dar nesikalba. Regis, jiedu buvo apsisprendę dėl namo, bet dabar ir vėl jiems kažkas ne taip. Šiandien turėtų važiuoti dar apžiūrėti keleto galimų variantų. Mums išeinant, kartu su mumis atsistoja į koridorių išeina Rebecca.

– Iki, Rebecca, – ištaria Alex praeidamas pro merginą. Ji pakelia akis į jį, tačiau nieko neatsako.

Jis sustoja prie durų ir laukia, kol eisime. Pagavęs jo žvilgsnį vis dar nukreiptą į Rebeccą, prieinu arčiau jos. Uždedu ranką ant jos nugaros ir nestipriai paglostau, jusdamas, kaip ji įsitempia. Neturėčiau taip daryti, bet man labai malonu matyti, koks būna Alex nepatenkintas.

– Regis, iš ties verti Alex eiti iš proto... – tyliai tariu pasilenkęs arčiau juodaplaukės, kad tai girdėtų tik ji.

Ji pakelia galvą ir mėgina išspausti nuoširdžią šypseną, bet tuo pačiu negaliu nepastebėti, kaip ją trikdo mano ranką ant jos nugaros.

– Sugebu, – silpnai nusijuokia priversdama šyptelėti mane.

– Žinau, – sumurmu, bet nesu įsitikinęs, ar ji tai girdėjo. – Iki, Rebecca, – tariu šyptelėjęs ir darkart paglostęs jos nugarą nueinu, nelaukęs juodaplaukės atsakymo. Nejučiomis šypteliu sau, pamatęs, kaip Alex pavarto akis, nes jis žino, kad specialiai tai padariau.

– Labai juokinga, — sumurma mums išeinant. Be abejo juokinga.

* * *

👋🏿👋🏿👋🏿

Aš laukiu jūsų kooomentarųų😄❤️

VOTE!⭐️👇🏿

Liar // z.m.Where stories live. Discover now