Ankstų rytą trumpai pabundu pajutęs, kaip šalia mieganti Lucy pradeda neramiai vartytis lovoje. Tikriausiai netrukus pabus. Nepramerkiu akių, jausdamas, kaip tuoj užmigsiu. Kuomet Lucy pradeda inkšti, girdžiu, kaip tyliai prasidaro kambario durys ir kažkas, spėju, jog mama, paima ją. Iškart ištiesęs ranką uždedu ją miegančiai merginai ant liemens ir prisiglaudžiu, džiaugdamasis, jog pagaliau galiu tai padaryti. Pagaliau ir vėl patogu. Visą naktį jaučiausi taip, lyg kažko trūktų. Nepatogu ir negaliu gerai išsimiegoti, kuomet nejaučiu Rebeccos šalia. Išgirstu, kaip užsidaro durys ir aš vėl užsnūstu.
Kiek vėliau dar kartą pabusti priverčia skambantis telefonas. Giliai atsidūstu ir dar vis užmerkęs akis paimu jį nuo spintelės.
- Kur tu esi? - vos tik pakėlęs ir nespėjęs nieko pasakyti, išgirstu piktą Amber balsą. - Ir kur Rebecca?
- Mes namuose, - tyliai sumurmu.
- Tuomet kodėl neatidarai durų? - piktai paklausia. - Atrodo, jog namai tušti. Ką ir vėl padarei?
- Mes tėvų namuose. - negarsiai sakau sunkiai pramerkdamas akis. Perbraukiu delnu sau per veidą. - Rebeccos mama ligoninėje.
Išgirstu fone Josh klausiantį Amber, kas nutiko. Ji su juo. O Amber dar vis gyvena ir nėra išsiskyrusi su Jayden.
- Už valandos būsime, - greitai atsako.
Atsidūstu. Ji atvažiuos čia su Josh. Ką Amber pasakys tėvams? Jie vis dar galvoja, jog ji su Jayden.
Pajuntu, kaip Rebecca prisiglaudžia arčiau manęs. Pažvelgęs į ją matau, kad mergina jau trinasi sau akis. Pagaliau patraukusi rankas sau nuo veido sunkiai šypteli.
- Kur Lucy? - tyliai paklausia, dar užkimusiu balsu.
- Ryte ją paėmė mama, - atsakau perbraukdamas delnu jai per plaukus. - Kaip tu?
- Šiandien, atrodo, pradedu tikėti, jog viskas bus gerai. - taria dar apsimiegojusiomis juodomis žvelgdama į mane. - Noriu tuo tikėti.
Vakar ji buvo apimta jaudulio dėl mamos. Ją valdė emocijos. Tačiau šiandien ji mąsto racionaliau.
- Taip ir bus. - švelniai tariu šyptelėdamas. - Atvažiuoja Amber su Josh, - sumurmu.
- Kalbėjai su jais? - paklausia.
- Skambino Amber. Pasakiau, kas nutiko. Nežinau, ar norėjai, jog jie žinotų...
- Viskas gerai, - taria mergina. - Amber mano draugė, o Josh taip pat nėra svetimas. Juk jis mano mamos sūnėnas. Josh turėtų žinoti.
Tiesa. Kartais pamirštu, jog Josh nėra tik Amber buvęs ir, tikriausiai vėl būsimas, vaikinas.
Jei viskas būtų kiek kitaip, dabar tai galėtume pavadinti tobulu rytu kartu. Lucy su mano tėvais, tad mudu su Rebecca turime šiek tiek laiko sau. Mums nereikia vos pabudus lipti iš lovos ir eiti pas Lucy. Galime kurį laiką susiglaudę gulėti lovoje, tyliai kalbėdamiesi.
Dar bent penkiolika minučių gulime lovoje. Rebecca prisiglaudusi prie manęs, viena koją laisvai permetusi man per liemenį, o ranką padėjusi ant krūtinės.
- Ačiū, kad būni su manimi, - sumurma mergina lūpas priglausdama man prie skruosto.
- Negalėčiau būti niekur kitur, - tariu.
Jaučiuosi blogai dėl Rebeccos. Ją nuolat kas nors skaudina. Tai aš, tai jos mama. O ji pati stengiasi, kad viskas būtų gerai. Priverčiame ją verkti, o Rebecca vis tiek įsikibusi laikosi mūsų.
Jaučiu, kaip ji švelniai nagais braukia per šerelius ant mano skruosto. Ir vis dėlto niekad nesuprasiu, kodėl jai tai taip patinka. Pasuku galvą į Rebeccą. Keletą akimirkų ji žiūri į mane su nedidele šypsena veide. Tuomet trumpai pabučiavusi mane pasako, jog turėtume keltis.
Vėliau, jau besileidžiant laiptais girdime Lucy juoką. Svetainėje randame tėvus žaidžiant su ja. Pamatę mus, pasisveikina. Man pasakius, jog atvažiuoja Amber, mama, regis, dar plačiau nusišypso. Iš ties paskutiniu metu retai aplankome tėvus...
Palikusi tėtį kartu su Lucy, mama eina kartu su mumis į virtuvę. Atsistojusi prie spintelės mama ranka apsiveja Rebeccos pečius.
- Kaip tu? - švelniai paklausia jos.
- Viskas gerai, - atsidūsta mergina. Mama priglaudžia ją prie savęs.
- Šiandien visą rytą budėjau prie jūsų kambario durų, tikėdamasi išgirsti, jog Lucy jau nemiega, - šypteli mama. Matau, jog nusišypso ir Rebecca. - Ilgai jos nematėme. Pasiilgome.
Džiaugiuosi matydamas ją taip gerai sutariant su mano tėvais. Jie Rebeccą laiko šeimos nare jau nuo tada, kai sužinojo, jog mudu susitikinėjame. Tačiau tuomet, kai sužinojo, jog ji laukiasi, Rebecca tapo jiems neatskiriama šeimos dalis. Taip ir yra. Kad ir kas benutiktų, visą gyvenimą būsime sujungti.
- Rebeccai reikia pavalgyti, - tariu.
- Aš nealkana. - sumurma. Vakar ji visą dieną nieko nevalgė.
- Turi pavalgyti, - sako mama atsitraukusi.
Rebecca atsisėda ant kėdės šalia manęs, kol mama kažką gamina. Uždedu delną jai ant kojos, kol jos su mama kalbasi. Išgirstame, kaip rakinasi namų durys. Tai Amber. Visai netrukus ji kartu su Josh įžengia į virtuvę. Matau, jog jis jaučiasi kiek nejaukiai. Mama greitai priėjusi stipriai apkabina Amber. Pasisveikina su Josh. Matau, kad mama sutrikusi, matydama jį, tačiau dabar neklausinėja. Esu įsitikinęs, kad tai darys vėliau. Rebecca atsistojusi apsikabina vaikiną. Vėliau jos apsikabina ir su Amber.
- Vakar su Kylie norėjome susitikti, tačiau nei vienas mums nekėlėte telefono ir neatrašėte, - sako ji Rebeccai. - Ir tas idiotas pakėlė tik šiandien ryte, - pikčiau taria. Rebecca silpnai nusijuokia pažvelgusi į mane. Matau, kaip mama pavarčiusi akis nestipriai papurto galvą. Ji niekad negalėjo pakęsti matyti mus besipykstant. Net jei ir dėl smulkmenų.
- Mano telefonas išsikrovė, o Zayn paliko mašinoje, - taria mergina.
- Kas nutiko? - paklausia Amber, kuomet Rebecca atsisėda ten, kur sėdėjo prieš tai - šalia manęs. Jie atsisėda šalia. Rebecca viską papasakoja jiems.
Matau, pro virtuvės duris bėgančią Lucy. Netrukus už jos pasirodo ir tėtis. Ji pribėga prie manęs ir mėgina lipti man ant kelių, tačiau jai tai nesiseka. Pats paimu ją. Matau, kokia mama laiminga ir kaip plačiai ji šypsosi žvelgdama į mus visus.
- Jei nesusiklosčiusios aplinkybės, būčiau dar laimingesnė, - galiausiai atsidūsta ji. - Tikriausiai pirmą kartą visa šeima kartu.
Nenoromis ir vėl pagalvoju apie ateitį. Tikriausiai ir mudu su Rebecca taip džiaugsimės, kuomet Lucy aplankys mus. O galbūt ir ne tik ji... Pernelyg dažnai apie tai galvoju. Pernelyg dažnai įsivaizduoju Lucy kaip vyresniąją sesę, augančią kartu su jaunesniuoju broliu ar sese. Gal net ne vienu. O taip pat ir mintis apie besilaukiančią Rebeccą... Neturėjau galimybės daug laiko praleisti su ja, kuomet ji laukėsi, tačiau tikiu, jog dar turėsiu tokią progą. Noriu būti šalia ir matyti, kaip ji keičiasi. Žinau, jog paskutinės nėštumo savaitės nebuvo lengvos, tačiau noriu išgyventi viską kartu su ja. Tačiau dabar Rebecca, atrodo, apie tai nenori net galvoti. Tai jos kūnas ir ji išgyveno per tą laiką daug, tad neversiu jos ir lauksiu. Tačiau suprantu, jog noriu turėti didelę šeimą... Ir tik su Rebecca.
* * *
sveeeeikos♥️🫶🏻
paskutiniu metu laaaabai nemažai laiko praleidžiu taisydama 'football'. Manau, kad esamas jos variantas tikrai šiek tiek geresnis už tą buvusį :DD tik galvojau, kad bus lengviau, nes ten veiksmas taaaip greitai vyksta ir taip nelogiška :D (ir tos cringe dirty dalys 🫠) bet stengiuosi. PRAŠAAAAU PARAŠYKIT, tos, kurios skaitėt, ar skaityytumėt darkart, ar čia jau bus tiem, kas ją ateity ras, pradėčiau kelti daliiiis🤪
vote⭐️
