// Rebecca
Guliu lovoje laikydama prie manęs prisiglaudusią miegančią Lucy. Tai viena tų dienų, kuomet ji negali miegoti nejausdama šalia manęs. Pradeda inkšti ir verkti vos šiek tiek atsitraukiu. Mielai būnu su ja. Mėgstu žinoti, jog esu reikalinga jai.
Vėliau atvažiuos Kylie. Susitarėme susitikti. Būsime mes dviese, kadangi šiandien pas Amber ir Jayden atvažiuoja jo tėvai. Nenoriu būti viena, noriu su kuo nors pasikalbėti. Kylie negalvojusi sutiko.
Jaučiu, kaip ir vėl iš akių pasipila ašaros. Visą dieną šiandien verkiu ir negaliu liautis. Nežinau, iš kur tiek ašarų, bet jos nesibaigia. Pravirkstu vos pagalvoju apie Zayn. O galvoju nuolatos.
Įskaudinau jį. Mačiau tai jo veide, vos tik pasakiau tai. Ta jo veido išraiška stovi man akyse, kad ir ką bedaryčiau. Visą naktį negalėjau užmigti, tik apie jį galvojau. Niekada to nenorėjau. Myliu Zayn, jis man brangus ir nenorėjau jo įskaudinti. Man skaudu ir taip pat pikta, jog Zayn taip nepasitiki savimi ir nuolat lygina save su Alex. Argi dar neįrodžiau, kad man nesvarbu, kuo Alex geresnis ar prastesnis už jį? Kiek kartų turėsiu jam tai įrodyti? Seniai galėjau būti su Alex ir pamiršti Zayn bei kvailus jo principus ar įsitikinimus. Bet to nepadariau. Nors ir žinau, kad su su Alex viskas būtų visiškai kitaip. Tačiau man to nereikia. Noriu tik Zayn.
Paskutinės keletas dienų buvo tokios geros, jog tikriausiai reikėjo tikėtis ko nors panašaus. Buvome tokie laimingi... Leidome laiką kartu ir to, regis, užteko. Galbūt tikrai nelemta? Viskas, ko noriu, tai ramiai gyventi. Nenoriu pyktis ar ginčytis. Tačiau mums vis nesigauna.
Vėliau, pabudus Lucy, atvažiuoja Kylie. Vos atidarius duris, mergina stipriai apsikabina mane.
- Kas nutiko? - švelniai paklausia mums įėjus į virtuvę. Mergina paima šalia manęs stovinčią Lucy ant rankų. Bedarant arbatą papasakoju Kylie viską.
- Pavargau, - sumurmu atsisėsdama priešais ją. Pirštais apglėbiu šiltą puodelį. Stebiu, kaip Lucy nori kišti pirštus į Kylie puodelį, bet ši greitai jį patraukia, kad Lucy neapsidegintų. Dėl to vienai auginti ją yra sudėtinga, nes nuolat privalau stebėti Lucy, jog ši nesugalvotų ko nors ant savęs užsimesti ar apsipilti mano karšta kava. - Nebenoriu pyktis, tačiau su Zayn kitaip nesigauna. Tikriausiai taip ir turi būti. Mudu pernelyg skirtingi. - giliai atsidūstu.
- Skirtingi? - susiraukia Kylie. - Na ir kas? - atrodo, lyg būčiau pasakiusi kažką labai kvailo. - Atleisk, tačiau pasakymas ,,pernelyg skirtingi" skamba kaip labai prastas pasiteisinimas, kodėl nebenori stengtis. - taria. - Mudu su Harry taip pat, kaip tu sakai, skirtingi. Tačiau tai visai netrukdo. Taip netgi smagiau.
- Tuomet kokia jūsų paslaptis? Judu, atrodo, beveik net nesusiginčijate. -
- Nežinau, ar esu kompetentinga dalinti santykių patarimus, - Kylie šypteli. - tačiau nėra jokios paslapties. Mudu tiesiog kalbamės, kuomet kas nors nutinka ar neramina. Mes ginčijamės beveik kiekvieną dieną. Be abejo, apšaukti vienas kitą, o vėliau vaikščioti keletą valandų po namus nepratariant vienas kitam nei žodžio, visad smagu, - nusišypso plačiau. - tačiau visas problemas išsprendžiame tik kalbėdami.
Atsidūstu. Na taip, mudu su Zayn nekalbame apie problemas tol, kol jos nepriverčia mūsų stipriai susipykti. Bėgame nuo jų. Turėtume dažniau kalbėtis, o ne ignoruoti problemas. Ne vengti jų.
- Visad atrodėte, kaip tobula pora, kuri niekad nesipyksta, - ironiškai šypteliu. Kuomet pradėjome artimiau bendrauti, supratau, kokia neteisi buvau.
- Tobula pora? - Kylie garsiai nusijuokia. - Tai vien skamba nuobodžiai. Kaip gali tikėtis gyventi kartu su kitu žmogumi ir nesipykti? Neįmanoma. Juk esate skirtingi, nuomonės dažnai išsiskiria. Ir tai normalu. - Švelniai pasako.
Suprantu, kad tai tiesa. Pykčių bus visada, kitaip būti ir negali.
- Harry erzina mano pedantiškumas. Iš tiesų mane ir pačią tai nervina. Mudu susiginčijame vos jis padeda ką nors ne ten, kur noriu aš. - atsidūsta. - Harry svetainėje vakarus dažnai praleidžia priešais televizorių žaisdamas savo kvailus žaidimus. Tuomet jis net negirdi, ką jam sakau. - pavarto akis mergina. - O į lovą ateina tik tuomet, kai jau miegu. Net nenori žinoti, kas būna namuose, jei ryte atsikėlusi nusileidžiu į svetainę, o ten randu ant stalo paliktus tuščius traškučių pakelius ar gėrimų buteliukus. Tačiau aš suprantu, jog tai ne Harry problema, o aš. Net kalbėjau apie tai su savo psichologe. Nenorėdama perėmiau šią savybę iš mamos. Jai tvarka namuose visad buvo labai svarbi.
Žinau, kad dėl to jiedu dažnai. Aš taip pat mėgstu tvarką namuose, tačiau Kylie situacija kiek kitokia. Jai viskas kiek rimčiau. Ji net ir tvarkinguose namuose randa prie ko prikibti, ar ką dar sutvarkyti.
- Rebecca, neegzistuoja toks dalykas kaip tobula pora, - darkart nusijuokia juodaplaukė. - visi pykstasi. Jeigu nustotume pyktis ir priekaištauti vienas kitam dėl smulkmenų, tiesiog pasiduotume ir nekreiptume dėmesio į vienas kitą. Tokie santykiai ilgai netruktų. O taip tik linksmiau. Nuobodu būtų visad ramiai gyventi, - šypteli. Aš taip pat. Sutinku su ja. Monotonija išties pabostų. - Zayn tik pavydi, nežinau, kas tokio keisto ir kodėl taip pyksti? - sako Kylie. - Nejau tau patiktų, jeigu būtų jį visiškai įsimylėjusi mergina, o Zayn kiekvienąkart sutikęs ją, apsikabintų ir gintų ją, vos ką nors apie pasakytum. Nebūtų malonu, tiesa?
Nuleidžiu akis į stalą. Suprantu, kad niekad nepamėginau pažvelgti į šią situaciją iš Zayn perspektyvos.
- Manai turėčiau nebebendrauti su Alex? - paklausiu.
- Ne, - papurto galvą. - Na, nežinau. Suprantu jog Alex tavo draugas, mano taip pat. Tačiau, jeigu atsirastų kokia mergina, su kuria Zayn taip artimai bendrautų, nenorėtum, jog jie toliau bendrautų. Judu su Alex tikrai buvote arti santykių, Zayn žino tai ir be abejo nesijaučia gerai, kuomet tu nuolat užstoji Alex.
Atsidūstu. Suprantu, jog visad kaltinau Zayn, kuomet mano kaltės buvo daugiau nei jo. Noriu su juo pasikalbėti. Privalau. Tačiau nežinau, kada susitiksime. Nežinau, ar jis nori su manimi susitikti.
Paliekame vaikinų temą. Nebenoriu dabar apie tai galvoti. Vėliau, atėjus vėlesniam vakarui, pavalgiusi Lucy, užmiega mano rankose, tvirtai apsikabinusi pilką pliušinį triušį, kurį Zayn jai nupirko. Iš visų žaislų ją domina tik šis. Nunešu ją į lovą.
Papasakoju Kylie apie mamą. Apie tai, kaip ji pasirodė naktį išgėrusi čia. Ją tai taip pat nustebino tai. Tačiau, galbūt todėl, nes ji nepažįsta mano mamos, Kylie ja tiki.
Po keleto valandų, kuomet išvažiuoja Kylie, greitai nueinu į dušą, o tada atsigulu į lovą šalia Lucy. Ji prisiglaudžia prie manęs. Užsimerkiu. Ir dar kartą pravirkstu. Dar vakar čia, kartu su manimi, gulėjo Zayn. Verkiu, galvodama, kaip visą šį laiką kaltinau Zayn ir pykau ant jo. Jis nuolat lygina save su Alex, nes vis dar jaučiasi nesaugiai, jog paliksiu jį dėl Alex. Jis ne manimi nepasitiki, o savimi. Pati būdama jo vietoje, elgčiausi taip pat. Negalėčiau to pakęsti. O dabar apkaltinau jį ir dar įskaudinau. Man nebuvo geriau be jo. Ir nėra. Šios dienos man tiesiog sunkios ir aš neapmąstau to, ką kalbu. Vis dar negaliu nustoti galvojusi apie mamą ir tai mane erzina. Todėl mažiausiai ko norėjau, tai aiškintis su Zayn apie Alex. Norėjau ramybės. Ir todėl taip supykau, kuomet Zayn užsiminė apie jį, ir pasakiau tai, ko nenorėjau. O dabar gailiuosi...
* * *
sveeeikoooos👋🏽😝
parašykit, ką manooot😛😛❤️🔥
toooks oras alio gero savaitgaliooooo
vote⭐️
