// Rebecca
Visiems išėjus, į virtuvę sugrįžta Josh. Jis žiūri į kane įtariai, su pakeltu antakiu, lyg laukdamas, kol pasakysiu ką nors. Tačiau nieko nesakau. Nuleidžiu galvą ir pradedu žaisti su savo pirštais. Regis, visi kaip susimokę stumia mane prie Zayn, netgi Josh. Nesakau, jog tai blogai, tačiau tai nejauku, kuomet jis net pats, atrodo, nesupranta, ko nori. Regis jis vėl mėgino pabučiuoti mane, o aš tik pasakiau, jog jis turėtų eiti ir jis taip paprastai išėjo! Jis būtų užtrukęs vos keletą sekundžių! Kartais išties nesuprantu ir pati savęs... Pati liepiau jam atsitraukti, o dabar pykstu, jog jis padarė tai, ko jo ir prašiau. Tačiau galbūt taip ir geriau? Niekad nenorėjau pamesti galvos dėl vaikino, ypač tokio, kurio net gerai nepažįstu, o ir kartais suabejoju, ar Zayn yra vertas to.
– Na? – netekęs kantrybės ištaria.
– Na? – pakartoju ir sumirksėjusi mintimis grįžtu į šią akimirką, palikdama tai, kas buvo prieš keletą minučių.
– Kaip? – Josh vis dar žvelgia į mane. Nežinau, ko tiksliai jis nori paklausi, tačiau daro tai kuo įmanoma neaiškiau.
– Kas, Josh?
– Ką judu veikėte? Ar bent pasikalbėjote?
Jaučiuosi taip, lyg ir vėl būčiau šešiolikos, o Josh mano geriausia draugė, mėginanti man padėti užkalbinti patinkantį vaikiną mokykloje. Bet apie ką aš galėjau spėti pakalbėti ar tuo labiau padaryti per tokį trumpą laiką? Nejau manė, jog vos likę vieni pulsime bučiuotis ar dar ką?
– Na, aš pasakiau, jog jo laukia Amber... – nutęsiu, nežinodama, kokio dar atsakyko jis tikisi. – ir jis išėjo.
– Ir viskas? – vaikinas susiraukia. – Vis mėginu suprasti, kuris esate kvailesnis, – atsidūsta atsisėsdamas ant kėdės. – Nei vienas nepasinaudojate nei vienu gautu šansu.
– Tarp mūsų nieko nėra, kodėl visi stengiasi tai pakeisti? – jaučiu, kaip suirztu ir mano balsas šiek tiek pakyla.
– Tu man dar už tai padėkosi, – Josh pavarto akis ir daugiau jam nieko neatsakau.
Išeinu iš virtuvės ir užlipu laiptais į savo kambarį. Kaip bebūtų, tai ne jų reikalas, o tik mudviejų su Zayn. Išties nemalonu, kai kas nors kišasi, nors tarp mūsų nieko ir nėra. Ir tiesą sakant man šiek tiek ima pabosti Zayn žaidimai. Verčiau jis greičiau nuspręstų, kodėl visa tai daro...
Kitos kelios dienos praeina neįtikėtinai greitai, tačiau išaušus šiandienai, imu jaudintis. Josh nori, kad važiuočiau su juo į Harry ir Kylie namus. Vakar atvažiavo Jessy, su kuria visi susitinka dabar jau rečiau, po to, kai Kylie su Harry persikraustė. Sutikau beveik iškart, nors ir visiškai neturiu nori ten važiuoti. Josh sakė, jog tai Kylie su Jessy norėjo, jog atvažiuočiau kartu su Josh. Tačiau žinau, kad ten bus Zayn ir dabar jau negaliu to praleisti. Ir žinau, kad Josh nori, kad važiuočiau ne tik dėl Kylie ar Jessy, o ir dėl tos pat priežasties, kaip ir aš... Tačiau jaudinuosi, nes šįkart nepasislėpsiu nepasislėpsiu savo kambaryje, visai kaip ir tąkart, kai buvome jų namuose. Bet tada nebuvo taip jau blogai, tad stengiuosi ir šįkart nurimti.
Jau po beveik dviejų valandų kartu su Josh įeiname į Kylie ir Harry namų svetainę, kur randame Jessy su Amber. Žinau, kad yra Zayn, kadangi mačiau jo mašiną kieme. Taip pat yra ir Alex mašina, o sprendžiant iš balsų sklindančių iš virtuvės, yra ir dar daugiau vaikinų. Man atsisėdus ant sofos netoli merginų, Josh pasisveikina su Amber ir pasako, jog greit grįš. Dabar, likus su jomis trise, jau viskas ne taip smagu, kaip tikėjusi. Keletą minučių jos kalbasi vis karts nuo karto į pokalbį įtraukdamos mane, bet aš vis dar nesijaučiu itin gerai būdama su merginomis, tačiau manau, kad tai normalu. Juk bendravau su Kylie ir Jessy, o tada dvejus metus jos manė, jog esu mirusi... Tačiau jos nepyksta ir apie tai taip ir neužsiminė. Bet veikiausiai jos apie tai išklausinėjo Zayn. Su vaikinais kiek paprasčiau, nes apie tai žino tik Zayn ir Harry, tačiau su Harry nebendraujame ir nepanašu, jog jam rūpėtų tai. Bet jaučiuosi blogai, jog slepiu tai nuo Josh...
Į svetainę ateina Kylie, o už jos ir vaikinai. Juodaplaukė šyptelėjusi atsisėda šalia manęs, todėl dabar sėdžiu tarp jos ir Amber. Ant sofos lieka vietos dar penktam žmogui šalia Jessy ir netrukus ten atsisėda rudaplaukis vaikinas. Pastebiu, kaip mergina laisvai permeta ranką per ko kelį ir jis jai tyliai kažką pasako. Tikriausiai jiedu kartu. Suprantu, jog esu vienintelė čia mergina, kuri neturi vaikino, tačiau džiugu, kad Amber nesėdi dabar su Josh, o Kylie su Harry, nes tuomet tikrai būtų nejauku.
Pradedu manyti, jog čia važiuoti nebuvo pati geriausia mintis. Visgi Kylie pavyksta man įsūlyti gėrimą ir jau po keleto tokių gėrimų pajuntu, kaip vis labiau atsipalaiduoju ir vis laisviau imu kalbėtis su merginomis. Karts nuo karto akies krašteliu žvilgteliu į Zayn, tačiau beveik kiekvienąkart mudviejų žvilgsniams susitikus, greitai nuleidžiu akis. Neįmanoma nepajusti keistos tarp jo ir Alex tvyrančios įtampos. Negirdėjau, kad jiedu nors kartą šįvakar būtų ką nors pasakę viens kitam, ar bent pažvelgę viens į kitą. Juk jiedu buvo draugai!
Darkart pakeliu akis į Zayn, tačiau, šįkart jam pažvelgus į mane, nenusisuku. Norėčiau sužinoti, ką jis dar man pasakytų, juk dėl jo čia ir atvažiavau. Bet kažin ar jis supras užuominą? Nenuleisdama akių nuo vaikino, šiek tiek palinkstu link Kylie ir tyliai paklausiu, kur tualetas ir ji man greitai paaiškina.
Atsistojusi kuo greičiau stengiuos išeiti, negalėdama pakęsti akimirkai man kliuvusio viso dėmesio. Suradusi tualeto duris, įeinu. Kurį laiką stebiu save veidrodyje, pasitvarkau plaukus, norėčiau nusiplauti veidą šaltu vandeniu ir taip šiek tiek atsigaivinti, tačiau nenoriu nusiplauti makiažo. Giliai atsidususi dar keletą minučių čia stoviu žiūrėdama į save, kol galiausiai pasiruošiu išeiti.
Kai jau pradedu manyti, jog Zayn taip ir nesuprato užuominos, ir pradedu eiti link svetainės, pajuntu, kaip mano ranka yra sugriebiama ir jau netrukus atsiduriu virtuvėje. Nespėju nieko pasakyti, kai vaikinas nieko nelaukęs pabučiuoja mane. Štai tas kitas kartas. Atsakau jam, tačiau nesugebu sulaikyti šypsenos ir Zayn atsitraukia suglausdamas mudviejų kaktas.
– Kas? – paklausia nesupratęs, nors mažytė šypsena regima ir jo veide. Matosi, kad jis išgėręs kur kas daugiau negu aš.
– Nieko, – papurtau galvą ir vaikinas darkart suglaudžia mūsų lūpas.
Šįvakar išgertas alkoholis neleidžia atstumti jo, tačiau ir nenoriu. Pajuntu, kaip mano nugarai susilietus virtuvės suspintele, mano pirštai susirakina aplink juodaplaukio kaklą. Nebūčiau tokia atsipalaidavusi, jeigu nebūčiau išgėrusi ir galbūt rytoj to gailėsiuos, bet šiandien apie tai stengiuos negalvoti.
– Zayn, – atsitraukiu nuo jo, tačiau vis dar nepaleidžiu vaikino kaklo. Apgirtusios rudos akys stebi mane ir laukia, kol ką nors pasakysiu. – Zayn, noriu, kad pagaliau apsispręstum, ko nori, antraip visi tavo žaidimai ir visa kita turi baigtis. – Rimtu balsu pasakau nuleidusi akis, laukdama jo atsakymo...
* * *
Labaaasss
Visaii ilga dalis gavosi, laukiuu jūsų komentaaarų bei vote😁
