// Rebecca
Su Zayn važiuojame pas Josh. Norėjau pasiimti keletą daiktų, jeigu jau visgi priėmiau tikį sprendimą gyventi su juo. Pripažinsiu, jog ir dabar dar šiek tiek svarstau, ar teisingai pasielgiau, tačiau stengiuosi visas šias mintis nuvyti šalin. Vis susimąstau, ką pasakys mama, pas kurią jau kitą savaitę važiuosime. Šiandien, iki pat vakaro su Zayn turėjome dar vieną gražią dieną kartu, tačiau jau rytoj turiu dirbti ir mudviejų rutina ir vėl pasikeis keletui dienų. Dabar man to darbo reikia labiau negu iki šiol, nes tikrai neleisiu už viską mokėti Zayn. Gyvensime kartu ir aš noriu prisidėti.
– Rebecca, – išgirstu vaikino balsą ir suprantu, kad jau atvažiavome.
Kieme pamatau stoviančias ir daugiau mašinų. Atpažįstu tik Alex mašiną ir atsidūstu supratusi, jog veikiausiai teks jį sutikti. Mudviems einant link namų durų, muzika sklindanti iš vidaus tampa vis garsesnė. Dabar išties džiaugiuosi, jog atvažiavome čia tik trumpam.
Atrakinu duris ir dabar jau muzika pasigirsta visu garsumu. Įeiname į namus ir iškart einame link svetainės. Atsidūstu čia pamačiusi keletą gan smarkiai išgėrusių žmonių, kurie ne iš karto pastebi mus. Pirmieji į mus atsisuka Amber su Josh, o tuomet ir visi kiti.
– Zayn!
Išgirstame vienos šviesiaplaukės balsą ir matau kaip, kaip ir visi, išgėrusi mergina atsistojusi prieina prie mūsų ir nekreipdama dėmesio į nane pasisveikindama apsikabina Zayn. Jis nenoriai pasisveikina su mergina, tačiau atsisuka į mane, tikriausiai, kad matytų mano reakciją į tai.
– Einu daiktų, – pavarčiusi akis sumurmu. Greitai išeinu iš svetainės ir pradedu lipti laiptais į viršų.
Žinau, kad nėra gerai taip pavydėti, tačiau negaliu nieko sau padaryti. Negaliu pakęsti nė vienos merginos šalia Zayn. Vienintelės, dėl kurių nesijaudinu, yra Jessy, Kylie ir Amber. Dėl Jessy su Kylie, žinau, jog jos tik draugės, Kylie turi vaikiną ir joms Zayn nerūpi kaip ir jam jos, o dėl Amber... Tikriausiai būtų kiek keista pavydėti vaikino jo seseriai. Keista net gi man.
Iš spintos ištraukiu savo sportinį juodą krepšį ir pradedu į jį dėti drabužius bei kitus daiktus. Užtrunku beveik dvidešimt minučių, kol galiausiai baigusi išgirstu balsą už savęs.
– Išsikraustai? – krūpteliu nuo netikėto Alex balso. Atsisuku į tarpduryje stovintį taip pat nemažai išgėrusį vaikiną.
– Taip, – netikėtas mikčiojimas palieka mano lūpas.
– Kur? – paklausia ir akimirką tyliu.
– Pas Zayn, – sumurmu matydama, kaip vaikinas šypteli.
Paimu savo kiek sunkoką krepšį ir mėginu praeiti pro jį, tačiau Alex pasinaudoja proga sugriebti mano riešą. Pajuntu, kaip mano kūnas įsitempia.
– Paleisk mane, – sumurmu.
Alex galėtų turėti bent kurią kitą merginą, jeigu tik nebūtų toks idiotas. Jis išties gražus vaikinas, netgi kiek panašus į Zayn, tačiau visas grožis išblėsta, kuomet jis pradeda kalbėti.
Jis dar kartą šypteli ir pasilenkia kiek arčiau manęs. Suprantu, jog Alex mėgina pabučiuoti mane, tačiau nusisuku.
– Alex, aš turiu vaikiną, paleisk mane, – darkart paprašau.
– Vaikiną? – jis nusijuokia. – Vaikiną, kuris kaip tik dabar flirtuoja su kita?
Tai ne tiesa! Bandau ignoruoti jo žodžius. Alex ištėręs, jis nesupranta, ką daro.
– Paleisk, – dar kartą paprašau.
– Atsimerk, Rebecca, tu jam nerūpi, – pasako vis dar su šypsena veide.
Netiesa. Zayn nori gyventi su manimi. Aš jam rūpiu.
Jau noriu ketvirtą kartą prašyti jo, kad mane paleistų, tačiau pagaliau išgirstu už savęs žingsnius. Pažvelgusi per petį pajuntu lyg nuo širdies akmuo nusiristų. Vis dėlto aš rūpiu jam. Zayn neflirtuoja su kita, jis čia, grėsmingai žengia link mūsų. Tačiau Alex nekreipia dėmesio. Jis, regis, nori paerzinti Zayn ir prisitraukia mane už riešo arčiau savęs, bet nespėjame sureaguoti, kaip vaikinas staigiai yra nustumiamas nuo manęs. Alex skaudžiai susitrenkia galvą į durų kampą.
– Zayn! – greitai sugriebiu jo ranką nenorėdama, jog jis artintųsi prie jo. Matau, kaip juodaplaukis stebi jį stipriai suspaudęs dantis. – palik jį, eime, – paprašau kiek drebančiu balsu.
– Ji mano mergina, Alex, kada pagaliau suprasi? – Piktai pasako ir iš mano rankų paima krepšį. Kita ranka apkabina mano pečius ir mudu lipame laiptais. Neatsisveikinę su niekuo išeiname į lauką. – Ar viskas gerai? – paklausia atsisukęs į mane. Greit linkteliu. Zayn padeda mano krepšį ant galinių sėdynių ir pats įlipa į mašiną. Didžiąją laiko dalį iki namų tylime, matau, jog jis vis dar nenusiraminęs, tačiau nusprendžiu prabilti prisiminusi merginą.
– Ar ir ji tavo buvusioji? – paklausiu sunėrusi ties krūtine rankas ir žvelgdama pro langą. Girdžiu, kaip Zayn giliai ironiškai atsidūsta.
– Ne, – pasako. – Nepavadinčiau jos net drauge, pažįstama ir tiek. – pasako vis dar stipriai spausdamas vairą. Neturėčiau jo erzinti, tačiau negaliu kitaip.
– Su visomis pažįstamomis sveikindamasis apsikabini?
– Rebecca, – jis vėl atsidūsta. – Matei, jog ne aš ją apsikabinau.
– Tačiau flirtavai su ja, argi ne? – prisimenu ir Alex žodžius.
– Ką dariau? – Zayn susiraukęs trumpai atsisuka į mane. – Pasakyk, kad juokauji. Nejaugi ir vėl nepasitiki manimi?
– Alex sakė, jog flirtavai.
– Pasirenki tikėti Alex, o ne manim? – Zayn tik labiau suirzta.
– Nebežinau, kuo tikėti, – paprastai pasakau ir girdžiu, kaip jis ir trečiąjį kartą giliai atsidūsta ir keletą akimirkų tyli. Tikriausiai stengiasi nepasakyti ko nors neapgalvoto.
– Kartais išties erzini, – sumurma ir suprantu, kad ir likusį vakarą mudu nesikalbėsime.
* * *
Sveiiikos
