Vakare, namo grįžus Amber, su Zayn ir vėl nutariame eiti į jo kambarį. Sutinku su viskuo. Man patinka leisti laiką su juo, ypač, kuomet tarp mūsų viskas gerai, visai kaip dabar. Vaikinas guli rankomis apsivijęs mano liemenį ir galvą padėjęs ant mano krūtinės, kol nagais švelniai braižau tai jo galvą, tai nugarą. Labai malonu, jausti Zayn šalia ir būti su juo, bet tuo pačiu ir jaudinuosi. Mane kankina dvipusiški jausmai. Tai dar tik santykių pradžia, o kuri visad būna graži. Bijau, kad viskas gali netrukus pasikeisti ir sugriūti. Niekas nėra garantuotas, kad taip nenutiks.
Negaliu iš galvos išmesti to, kad jis galvojo apie mane. Ne apie ką nors kitą. Žinau, kad jis to nori. Ir pati labai norėčiau mudviejų santykius kilstelėti į aukštesnįjį lygmenį, tačiau bijau. Bijau, kad būtent to jis ir tenori. Nenoriu, kad gavęs tai, ko nori, nuspręs, jog mudviejų santykiai daugiau jo nebedomina...
Taip pat labai bijau to, kaip mūsų santykiai gali pasikeisti. Kartais viskas atrodo pernelyg gerai, kad būtų tiesa. Zayn atrodo per geras. Atrodo, jaučiuosi per gerai. Bijau, kad kas nors nutiks. Bijau sugadinti viską, arba kad tai padarys pats Zayn. Bent kuriuo atveju tai būtų pabaiga. Negalėčiau būti su juo, jeigu kaip nors sugriaučiau jo pasitikėjimą manimi. O ir pati nesu linkusi žmonėms dalinti antrų šansų. Nors ir dabar lyg ir suteikiau jam antrąjį šansą, žinau, kad to darkart padaryti nesugebėčiau. Jau verčiau būčiau su skaudančia širdimi, negu šalia savęs turėsiu žmogų, kuriuo nebepasitikiu. Tačiau tikiuosi, jog to nebus. Jeigu viskas liks taip kaip dabar, tuomet neturėčiau dėl ko jaudintis, bet niekad nebūna taip gražu, kaip santykių pradžioje.
– Užmigsiu, jei ir toliau taip darysi, – išgirstu tylų ir kiek užkimusį Zayn balsą, kuomet mano pirštai ir vėl įsivelia į juodus vaikino plaukus ir pradeda švelniai braižyti jo galvos odą.
– Miegok, – tariu šyptelėdama, nors jis ir nemato.
– Tik jeigu pažadėsi, kad ryte rasiu tave čia, – sumurma ir pajuntu, kaip rankomis stipriau spusteli mane savo glėbyje.
Neturėtų būti keista likti nakčiai savo vaikino namuose, tačiau vis vien nustembu dėl jo pasiūlymo.
– Tu įsitikinęs? – nestipriai suraukusi antakius paklausiu.
– Žinoma, – sumurma vis dar mieguistu balsu.
Kartais pradedu jaustis taip, lyg dėl mano kaltės mūsų santykiai stovi vietoje ir yra vis dar yra paauglių lygio. Mes nesame paaugliai, o aš turėčiau liautis stabdžiusi mudu ar gėdytis jo, nes Zayn mano vaikinas. Mano. Turėčiau pagaliau atsipalaiduoti šalia jo.
– Aš neturiu savo pižamos. – tačiau juodaplaukis kilsteli ranką ir pirštu parodo į spintą.
– Gali išsirinkti bent ką.
– Tuomet lipkime, – astidūstu. – tau taip pat reikia persirengti.
Girdžiu, kaip Zayn kažką neaiškiai ir mieguistai sumurma ir giliai atsidusęs atsitraukia nuo manęs. Pažvelgiu į apsimiegojusias rudas vaikino akis.
Jis išlipa iš lovos ir priėjęs prie spintos ištraukia pilką maikutę ir paduoda ją man. Paimu padėkojusi ir svarstau, ar neturėčiau ir vėl paprašyti Zayn nusisukti. Dar neseniai galvojau apie tai, jog turėčiau pagaliau šiek tiek labiau atsipalaiduoti šalia jo, o dabar ir vėl jaudinuosi. Giliai įkvėpusi per galvą nusiimu megstinį. Atėjus laikui nusivilkti maikuitei, visgi neišdrįstu ir paprašau Zayn nežiūrėti. Vaikinas pavartęs akis nusisuka, o aš greitai persirengiu. Negaliu pakęsti to, kad niekaip negaliu įgauti drąsos priešasi jį, bet viskas tikriausiai ateis su laiku.
Zayn maikė, kadangi jis kur kas už mane aukštesnis, dengia mano pusę šlaunų, bet vis vien nesijaučiu gerai. Juk miegant marškinėliai gali pasikelti...
– Ar neturi kokių nors kelnių? – nejaukiai paklausiu ir jis atsisuka nužvelgdamas mane.
– Nori miegoti su mano džinsais? – kilsteli juodą antakį vaikinas ir aš atsidūstu. Tikrai skambu absurdiškai. – Eik į lovą, Rebecca. – pasako taip pat priėjęs prie lovos.
Paėmusi savo telefoną parašau Josh žinutę, jog šiąnakt negrįšiu. Zayn paima nuo lovos kompiuterį ir užlenkęs jį padeda ant stalo. Jam išjungus šviesą, atsigulame. Vaikino rankos greitai suranda mano liemenį ir mudu dar keletą minučių kalbamės, bet Zayn balsas darosi vis tylesnis ir suprantu, kad jis netrukus užmigs. Ir vėl švelniai kasau vaikino galvą, be glostau, šį kartą jau nuogą, jo nugarą. Su kiekviena akimirką jo kvėpavimas vis rimsta, iki kol jis užmiega. Tačiau aš padaryti to vis nesugebu.
Po keleto minučuų, įsitikinusi, kad Zayn tikrai miega, atsargiai, kad jo nepažadinčiau ištrūkstu iš jo glėbio ir išlipu iš lovos. Tyliai tamsoje užsidedu savo kelnes ir stengdamasi nesukelti jokio garso, išeinu iš kambario. Lėtai nusileidžiu į apačią ir įėjusi į virtuvę randu sėdinčią Amber su puodeliu rankoje. Ji priverstinai šypteli man ir pasisveikina.
– Viskas gerai? – tyliai paklausiu atsisėdui šalia ir Zayn sesuo linkteli. – tai dėl Josh? Zayn man pasakė...
– Dar nekalbėjau su juo apie tai, bet tikriausiai, jog viskas bus baigta. – mergina liūdnai atsidūsta.
– Iš to, kaip Josh apie tave kalba, kuomet būname dviese, nepanašu, jog jam tai nerūpi, – šypteliu, bet Amber veido išraiška nepasikeičia. – Galėsiu pasikalbėti su juo.
– Nenoriu visko nutraukti, tačiau noriu turėti tikrus santykius su Josh, o ne žaisti. – atsidūsta. – Negaliu jo priversti, jeigu jis nenori.
Neturiu ką atsakyti, tačiau vis vien stengiuos Amber paguosti kaip nors. Pažadu pasikalbėti su Josh. Mudvi dar kurį laiką kalbamės. Kalbamės apie Zayn, aptariame Alex bei kitus vaikinus ir pasijuntu kaip su tikrai gera drauge. Po šio pusvalandžio su Zayn seserimi dar labiau įsitikinu, kad ji nenusipelnė, jog Josh taip elgtųsi palikęs ją nežinioje. Ji miela mergina ir nusipelnė gero vaikino, o ne Josh žaidimų, tad verčiau jis arba apsisprendžia, ko nori, arba viską nutraukia.
Nusprendusios, kad laikas miegoti, atsisveikiname ir aš grįžtu į Zayn kambarį. Atsargiai nusiimu kelnes, kurias užsidėjau ne be reikalo, kadangi, kaip ir tikėjausi, visgi susitikau apačioje Amber. Man tyliai lipant į lovą jaučiu, kaip vaikinas pasimuisto.
– Kur buvai? – nepramerkęs akių ir užsimiegojusiu balsu paklausia.
Greit atsakau jam ir Zayn rankos vėl apsiveja mano liemenį įtraukdamos į šiltą glėbį. Įkvėpiu vaikino kvapo ir nejučiomis nusišypsau. Niekad nesijaučiau saugiau ir geriau negu dabar. Kiek atiduočiau, kad tik mudviejų santykiai tokie būtų visada. Tačiau taip nebūna. Noriu kiekvieną naktį jaustis tokia saugi jo rankose, bet tai nesitęs ilgai... Bet kodėl esu tokia pesimistė ir nuteikiu save blogiausiam? Kodėl vis galvoju apie tai, kas gali būt, vietoj to, kad mėgaučiuosi šia akimirka?
* * *
Labasss
Parašyykit, ką manoote😋👇🏿
VOTE⭐️🥺
