Mudu su Zayn jau esame netoli namų ir per visą šį laiką nė karto nebuvo nejaukios tylos ar kokios pauzės. Visąlaik kalbėjomės ir panašu, kad abu gerai praleidome laiką. Dabar jau netgi turime viens kito numerius, ir neteks bendrauti per Amber ar ką nors kitą. Panaši, kad viskas po truputį juda į priekį...
– Kuo tau patinka Harry? – jis ir vėl sugrįžta prie šios temos. Imu gailėtis, kad jam pasakiau. Jis to neatstos! Pavartau akis.
– Man nepatinka Harry.
– Patiko, – pasitaiso, bet visgi neatstoja.
Zayn šiandien geros nuotaikos, tad, galbūt, nesugadinsiu jos jį šiek tiek paerzinusi, taip? Nusišypsau sau.
– Na... – tariu dramatiškai atsidususi. – Jei jau taip nori žinoti, tai jis turi žavias duobutes skruostuose... Ir, Zayn! Ar matei jo plaukus? Kylie taip pasisekė... Harry taip gerai su ja elgiasi...
Zayn sustoja, o kadangi jis ir vėl laiko mano ranką, sustoju ir aš. Atsisuku į susiraukusį vaikiną.
– Eime, Zayn, – paprastai pasakau, bet vaikinas nejuda iš vietos.
– Rebecca. – tamsoje griežtas Zayn balsas pasiekia mano ausis. – Dabar erzinsi?
Nesusilaikiusi nusijuokiu ir dar kartą paraginu jį eiti. Jau vėlu, jau seniai būčiau miegojusi, tačiau šiandien miego dar nenoriu. Jaučiu, kaip vaikinas paleidžia mano ranką ir akimirką sunerimstu, kad jis užpyko. Tačiau Zayn ranką uždeda ant mano pečių.
– Aš neerzinu, tu klausei, kuo man patinka Harry, – gūžteliu pečiais.
– Tai visgi patinka ar patiko?
Darkart nusijuokiu. Jis pavydi savo draugui!
– Nežinau, – atsidustu.
– Viskas gerai, – Zayn taip pat atsidusęs patraukia ranką nuo mano pečių. – Suprantu tave. Aš taip pat turėjau merginą, kurios vis dar negaliu pamiršti. Dabar galėčiau būti su ja, – jis darkart atsidūsta nuleidęs galvą. – bet esu čia.
Šie jo žodžiai nuskamba grubiai ir liūdnai, ne lyg paprastas erzinimas. Ne taip, kaip manieji. Zayn žodžiai skamba kaip nuoskauda, ir, atrodo, jis tikrai labiau norėtų būti su ta mergina, negu su manimi. Atrodo, kad jis su manimi tik švaisto savo laiką.
– Eime namo, – sumurmu jusdama, kaip mano iki šiol buvusi puiki nuotaika staiga išgaruoja, ir jo nepalaukusi pradedu žygiuoti į namų pusę.
– Rebecca! – Zayn pasiveja mane ir sugriebia mano ranką. Ištraukiu savo delną iš jo ir susikišusi rankas į megstinio kišenes, einu toliau. – Tik nesakyk, kad supykai, – su šypsena veide pasako ranką uždedamas ant mano pečių. – Prieš akimirką pati mane erzinai su Harry.
– Būtent, Zayn. Erzinau. – tariu žvelgdama tiesiai, neatsisukdama į jį.
– Ką nori pasakyti? – dabar Zayn balsas kiek sutrinka.
– Aš tau jau pasakiau, kad man nerūpi Harry ir pats žinai, jog tik erzinau.
– Nejau manai, kad man rūpi kita mergina? – Zayn balsas ir vėl tampa toks, lyg vos laikytų juoką. Labai juokinga.
– Na, tu ką tik taip pasakei.
– Tu ką tik pasakei, kad tau patinka Harry.
– Bet aš tik erzinau! – praradusi kantrybę pasakau kiek garsiau nei įprastai.
– Kodėl manai, kad aš kalbėjau rimtai? – Zayn ranka nepleidžia mano pečių. – Kodėl norėčiau būti su tavimi, jeigu man rūpi kita? Aš taip pat galėčiau supykti, nes Harry mano draugas, o tau žavios jo duobutės. – paskutiniuosius žodžius ištaria su ironija. Pavartau akis ir atsidūstu.
Nieko neatsakau ir Zayn dar kurį laiką mėgina mane prakalbinti. Galbūt tikrai sureagavau kiek per stipriai. Pati pirma pradėjau, o dabar pykstu, jog jis daro tą patį.
Išsitraukiu rankas iš kišenių tikėdamasi, jog jis ir vėl paims mano ranką, bet Zayn, regis, to net nepastebėjo. Einame dar kurį laiką tyloje, kurią, visgi, nusprendžiu sudrumsti, mums būnant jau netoli namų.
– Kas toji mergina? – tylesniu balsu paklausiu atsisukusi į jį.
– Tu jos nepažįsti, – paprastai atsako tokiu balsu, lyg jam tikrai ji nerūpėtų. Lengviau atsidūstu. Nenoriu pyktis. – Bet jos vardas Alice.
Akimirką pagalvojusi suprantu, kad nepažįstu nė vienos merginos tokiu vardu. Nusprendžiu neklausinėti jo apie ją daugiau. Kitą kartą.
Įeiname į Josh namų kiemą suprantu, jog jau teks atsisveikinti. Mudu turėjome gražią naktį, nepaisant to nedidelio ginčo, ir visai praleisčiau su juo dar kurį laiką.
Pro langus matau, kad dar vis dega namuose šviesos, tad niekas dar nemiega. Zayn atsiremia į savo mašiną ir suėmęs mano ranką prisitraukia arčiau savęs.
– Turėtume eiti namo, – atsidūstu atsirėmusi į jį, kai vaikinas uždeda ranką ant mano pečių.
Zayn nieko nesako, o pasilenkęs pabučiuoja mane atsisveikindamas. Dabar jau sveikinamės ir atsisveikiname bučiuodamiesi? O mudu net nesame pora ir mums dar toli iki to. Nežinau, kokiame etape yra mūsų santykiai. Mes dar nesame pora, nedarome visų dalykų, kuriuos daro poros, tačiau jau nebegalime neatsakingai susitikinėti su kitais. Net nežinau, ką turėčiau atsakyti paklausta, ar turiu vaikiną. Taip ar ne?
Atsitraukę vienas nuo kito niekur neiname, o pasiliekame stovėti. Jaučiu, kaip vaikino pirštai įsivelia man į plaukus ir jis atsargiai priglaudžia lūpas prie mano kaktos. Atsitraukęs mano kaktą atremia sau į krūtinę ir man nelieka nieko kito, kaip rankomis apsivyti Zayn liemenį. Jaučiu, kaip jis smakrą uždeda ant mano viršugalvio ir nesipriai susiraukiu. Kažkokia keistai miela ir mums visai nebūdinga akimirka.
– Viskas gerai? – tyliai paklausiu pasukusi galvą taip, kad mano skruostas būtų priglaustas prie jo krūtinės, kuomet jo delnas glosto mano plaukus ir nugarą.
– Viskas gerai, – atsidusęs tyliai atsako. – Rytoj susitiksime? – paklausia primindamas, jog dar sėdėdami parke planavome susitikti kitą dieną.
– Tikriausiai, – linkteliu ir galiausiai atsitraukiame.
– Iki, tuomet, – sumurma tamsoje žvelgdamas man į akis...
* * *
Labassss
šiaiipp labai džiaugiuosi, nes šiandien, pagaliau, visiškai beveik šimtu procentų susidėliojau šitos istorijos pabaigą, kuri dar ne tuoj, bet visgi, jau žinau, kaip tiksliai noriu, kad viskas baigtųsi ir esu labai patenkitaaa.
VOTE🥺⭐️
