2. 28/nesitikėjau to pamatyti...

1K 57 13
                                    

// Zayn

Visdar negaliu sulaikyti šypsenos prisiminęs, kaip Rebecca atstūmė Alex. O jis taip, regis, didžiavosi, jog ji sėdi šalia jo, kad jis apkabinęs ranka jos pečius ir Rebecca nesipriešina. Tačiau ji nustumė Alex vos jis prisilietė prie jos lūpų savosiomis. Ji nė akimirkos nelaukusi nustūmė jį, regis, nesuteikdama Alex nė mažiausios vilties. Manęs ji neatstūmė nei karto, nors ir sakė, jog taip negalima. Bet neatstūmė! Ji atsakė man, ji bučiavo kaip ir aš ją. Galėčiau su pasididžiavimu apie tai papasakoti Alex, bet nemanau, ar Rebecca norėtų, kad apie tai dar kas nors sužinotų, ypač Alex. Taip pat galėčiau papasakoti ir apie kai ką daugiau, apie ką Alex, greičiausiai, tik ir svajoja. Nors tai buvo ir seniai, vis dar džiaugiuosi, jog vienintelis mačiau ją tokią, kokią Alex galėtų tik pasvajoti ją pamatyti. Bet nesiruošiu apie tai kalbėtis su Alex. Žinau, kaip Rebeccai tai būtų nemalonu, jeigu dar kas nors sužinotų... Ir man patinka turėti tik mudviejų paslaptį, apie kurią niekas nežino. Neskaitant Harry ir merginų. Bet jie visai kas kita.

Ryte pabudęs namus randu vis dar tusčius, kaip ir iš vakaro. Amber liko Josh namuose. Pastarosiomis dienomis jis parveždavo Amber namo, bet šiandien parašau jai žinutę su pasisiūlymu pats atvažiuoti jos pasiimti. Visai kaip geras ir rūpestingas brolis. Amber, be abejo, supratusi, jog ne dėl jos važiuosi pas Josh, sutinka. Tiesą sakant, jeigu tai būtų mano valia, Amber galėtų tiesiog apsigyventi Josh namuose ar išsikraustyti bent kur kitur, o aš, pagaliau, ir vėl galėčiau mėgautis gyvenimu visiškai vienas.

Viskas tampa vis geriau. Džiaugiuosi, jog Harry pagaliau gyvens čia. Už vos dešimties minučių kelio nuo mano namų, o ne dviejų su puse valandų. Tik viliuosi, jog tai nebūtų laikina, kadangi jųdviejų santykiai su Kylie dar niekada nebuvo tokie nepastovūs. Vieną akimirką viskas gerai, o kitą jau pykstasi ir šaukia viens ant kito. Vakar, beveik visiems išėjus, jiedu susiginčijo dėl ne vietoje padėtos Harry padėtos stiklinės ar kažko panašaus, o vėliau visa tai išsirutuliojo į didelį ir garsų, bet, be abejonės, juokingą barnį. Visad juokinga, kuomet du gerokai išgėrę žmonės rėkia vienas ant kito dėl kokios nors smulkmenos... O šiandieną jiems jau viskas gerai! Šiandien, kaip Harry sakė, jie turi kažkokios veiklos kartu, bet aš tikrai nenoriu žinoti kokios.

Po keleto valandų, šiek tiek po pietų, pagaliau gaunu žinutę iš Amber, jog jau galiu atvažiuoti jos. Kelias iki Josh namų nėra tolimas, todėl būnu ten jau po mažiau nei dešimties minučių. Duris man atidaro vis dar pagirių kamuojamas Josh. Įeiname į virtuvę, kur sėdi Amber, o Josh priėjęs prie spintelės kažko toliau ieško.

– Rebecca net nesiruošia čia ilgai gyventi, tačiau nuolat viską pertvarko kaip jai patinka ir nieko neįmanoma rasti, – sumurma.

Įdomu, kada Rebecca planuoja išsikraustyti? Svarbiausia - kur?

– Ar gali pakviesti ją? – Josh atsisuka į tamsiaplaukę sėdinčią netoli jo. – Man reikia vaistų nuo galvos skausmo. Geriau tiesiog paklausk jos, kur juos padėjo.

Amber apsimestinai atsidūsta ir ranka pasiremia galvą, imituodama, kaip tingi ką nors daryti ar kur nors eiti.

– Zayn, ar gali nueiti tu? – paprašo mergina žvelgdama į mane.

Šypteliu jai supratęs, jog ji taip padarė tyčia. Jog aš nueičiau į jos kalbarį, bet manęs tikrai nereikės prašyti du kartus. Greitai linkteliu galva ir dingstu iš virtuvės. Paskubomis užlipu laiptais į viršų ir sustoju ties merginos kambariu. Kartą giliai įkvėpęs ir iškvėpęs iš lėto palenkii durų rankeną ir atidarau duris.

Priešais save pamatau tai, ko nevisai tikėjausi. Kambario viduryje stovi Rebecca. Ji, akivaizdu, ką tik iš dušo. Jos kūną dengia tik baltas minkštas rankšluostis, prie kurio ir taip kiek tamsesnė merginos oda atrodo dar tamsiau. Juodi plaukai išsisklaidę po nugarą bei nuogus pečius. Išgirdusi mane, ji staigiai atsisuka ir sutrikusiomis bei kiek išsigandusiomis akimis žvelgia į mane. Rebecca greitai ranką prideda prie savo krūtinės, prilaikydama rankšluostį, kad šis nenukristų. O galėtų.

– Ką čia veiki? – sutrikęs balsas pasigirsta kambaryje.

Tik dabar pastebiu jos rankoje laikomą juodą liemenėlę, kurią ji staigiai paslėpia sau už nugaros. Lyg nebūčiau to matęs anksčiau. Esu matęs kur kas daugiau negu jos liemenėlė! Ji tikriausiai norėjo persirengti. Jeigu tik būčiau įėjęs keletu sekundžių vėliau, kai to rankšluosčio nebebūtų ant jos kūno...

* * *
SvEeEiKi

VOTEEE⭐️👇🏿

Liar // z.m.Where stories live. Discover now