// Zayn
Stoviu Josh namų virtuvėje mėgindamas, bet visgi nesugebėdamas sutelkti dėmesio į Josh, Alex ir Harry pokalbį. Mano dėmesį vis patraukia kitoje virtuvės pusėje, prie spintelės stovinti Rebecca, kurios nemačiau jau kiek daugiau nei savaitę. Ji kankinamai ilgai ten kažką daro - tai ji paima iš spintelės kažkokius puodelius, tada juo sudeda atgal, tai keletą kartų užkaičia arbatinuke vandenį. Atrodo, jog vis kažko ieško, tačiau negali rasti. Tačiau dalelė manęs tiki, jog ji tai daro specialiai. Jog ji laukia, kol visi išeis. Norėčiau būti teisus.
– Ar viskas gerai? – po akimirkos paklausia Josh atsisukęs į merginą, kuri vis dar pasistiebusi kažko ieško.
Rebecca greitai atsisuka ir nervingai jam linkteli galva. Tuomet ji dar kartą užkaičia arbatinuke vandenį, jau, tikriausiai, trečiąjį kartą šiandien. Karštą vandenį įpila į puodelį, o tada ilgai ir lėtai šaukšteliu maišo, tikriausiai, kavą. Juk specialiai, argi ne? Po dar kurio laiko pagaliau išgirstu, kaip jie nusprendžia eiti į svetainę, kur yra Kylie ir Amber.
– Zayn, eini? – pakartoja Josh, bet aš greitai sumurmu, jog tuoj ateisiu.
Pajuntu, kaip ima prakaituoti delnai, kuomet liekame dviese. Aš nervinuosi! Tikrai taip. Perbraukiu delnais sau per džinsus ir žengiu keletą žingsnių arčiau jos. Rebecca taip pat atsisuka į mane.
– Ar neturėtum eiti su jais? – kilsteli tamsų antakį mergina. Šypteliu.
– Juk specialiai taip elgiesi, argi ne? – žengiu dar arčiau jos. Ignoruoju jos klausimą. Negaliu nepastebėti, kaip mergina mane nužvelgia.
Ji kurį laiką mąsto, o tada taria:
– Tu teisus, – linkteli galva. – Bet panašu, kad Alex to nesuprato, – dirbtinai atsidūsta. – Regis, nepanoro pasilikti su manimi...
Jeigu ji dar nors kartą mūsų pokalbyje iš niekur nieko ims kapbėti apie jį... Kodėl Rebecca ir toliau taip elgiasi? Juk abu žinome, kaip jai nepatinka Alex. Na, aš galiu pakentėti, bet prisiekiu - ji kada nors atsiims už tai. Už visus erzinimus.
– Taip? – man žengus dar vieną žingsnį, tarp mūsų lieka labai nedidelis tarpas. – Tu įsitikinusi? – rankomis atsiremiu į spintelę ir mergina greitai pažvelgia į mano rankas jai iš šonų, o tada vėl pakelia galvą į mane ir palinksi. – Kas tuomet verčia mane abejoti?
Sumurmu palinkęs arčiau jos. Perneglyg arti. Rebecca tikriausiai pagalvojo, jog ruošiausi ją pabučiuoti, nes ji kilsteli galvą, jos juodos akys prisimerkia, o lūpos šiek tiek prasiveria. Atsitraukiu ir nusišypsau dėl to, kaip ji ir pati to norėjo.
– Argi nesakei, jog taip negalima? – paklausiu ir juodaplaukė atsimerkusi susiraukia. Įrėmusi delnus man į krūtinę mėgina mane pastumti ir pasitraukti, tačiau aš nesitraukiu.
– Turėtum eiti, – nuleidžia galvą ir pikčiau, tikriausiai dėl to, kad man beveik nieko nedarant, ji pati parodė, jog norėjo, jog ją pabučiuočiau, pasako. Ar turėčiau duoti tai, ko ji nori?
Šypteliu ir pirštais suimu merginos smakrą, visai kaip ir praėjusį kartą, ir priverčiu ją pakelti galvą į mane. Juodos akys stebi, ką darau, bet, regis, šįkart nepatikliai. Pasilenkiu arčiau merginos ir ji mėgina trauktis, tačiau spintelė neleidžia. Linkstu vis arčiau ir arčiau...
– Zayn, ar tu... – išgirstu visai šalia balsą ir greitai atsitraukiu nuo Rebeccos.
Ji nuleidžia galvą ir susigėdusi nusisuka. Tarpduryje stovi Alex su Josh. Man patinka piktas Alex žvilgsnis... Josh atrodo sutrikęs, tačiau ne per daug. Lyg būtų tikėjęsis tai pamatyti.
– Ateinu, – sumurmu ir praeinu pro juodu ir Alex ateina su manimi į svetainę, o Josh dar kuriam laikui pasilieka su Rebecca virtuvėje.
Man trūko vos akimirkos!
* * *
Labaaaaass
