// Rebecca
Jau kurį laiką esu namuose viena. Josh kartu su savo keistuoju draugu išvažiavo, kiek sakė, pas Zayn. Vis dar galvoju apie tą, nors ir trumpą, bet keistą, pokalbį su juodaplaukiu vaikinu. Supratau, kad jiedu su Zayn visiškai vienodi. Nepaisant to, kad jiedu atrodo vienodai gerai, dar ir elgias panašiai. Pernelyg savimi pasitikintys ir mano, jog jiems viskas galima. Esu visiškai įsitikinusi, jog tebūčiau papildžiusi Alex merginų sąrašą. Visai kaip nutiko su Zayn. Tebuvau dar viena, su juo permiegojusi, mergina. Tąkart to nesigailėjau jr netgi norėjau, tačiau dabar viskas visai kitaip. Norėčiau gebėti atsukti laiką ir nepasielgti taip kvailai ir neapgalvotai. Be abejo, nemąsčiau blaiviu protu, o ir Zayn tą vakarą buvo visiškai kitoks. Mane užvaldė jausmai. Viskas, ką taip ilgai slėpiau savy net nuo savęs, atsiskleidė, kuomet išgėriau ir Zayn ėmė elgtis kitaip negu visada. Jeigu tik jis būtų toks visada, koks buvo tą vakarą... Nebuvau jo mačiusi tokio anksčiau ir, regis, jau nepamatysiu. Dabar jis ir vėl tas pats Zayn, kurio nemėgau mokykloje, ir kuris nemėgo manęs. Niekas nepasikeitė.
Tik man nepatinka, kaip dažnai pastaruoju metu matau jį. Žinau, kad dėl to dažniausiai kalta jo sesuo. Esu įsitikinusi, jog tąkart jis, kuomet atvažiavo jos pasiimti, net nebūtų lipęs iš mašinos, jeigu Amber, kai nieks nematė, nebūtų pranešusi, jog aš svetainėje kartu su jais. Vienintelė išeitis yra greičiau išsikraustyti, bet to padaryti kol kas negaliu. Bet jau dabar negaliu sulaukti tos dienos, kai išsikraustysiu gyventi viena ir nebebus jokio Zayn ar kitų Josh draugų.
Vėlai vakare išgirstu, kaip į kiemą į važiuoja mašina. Atsargiai prieinu prie lango patikrinti, ar Josh grįžo vienas, ar kartu su Amber. Mano laimei, jis išlipa iš mašinos vienas, tad lengviau atsidususi, jog neteks sutikti Amber, grįžtu atgal į lovą, kur mane ir vėl pasitinka įvairios mintys. Jose, be abejonės, dominuoja Zayn. Mėgindama užmigti, stipriai užmerkiu akis ir mintyse atkuriu akimirkas, kai jis buvo čia ar mudu kalbėjomės. Puikiai žinau, kad tai dar ne pabaiga ir jis nepasiduos. Būtent dėl to ir noriu kuo greičiau išsikraustyti.
// Zayn
Praėjo daugiau kaip savaitė po to, kai paskutinįjį kartą mačiau Rebeccą. Neturėjau progos ją sutikti, nors pernelyg ir nesistengiau, tačiau Amber man papasakoja viską, kas svarbu. Sužinojau, jog Rebecca ėmė dirbti vienoje iš vietinių kavinių, tad ją sutikti dar sunkiau, ypač, kai ji manęs vengia. Jeigu tik ji papasakotų man viską, galėtų būti visiškai laisva ir pamiršti apie mane. Man jos daugiau dėl nieko kito nereikia ir jeigu ji mano, kad yra ypatinga, ji smarkiai klysta. Ji visiškai tokia pat kaip ir daugelis. Paprasta, eilinė mergina...
Tačiau meluočiau sakydamas, jog neapsidžiaugiau sužinojęs, kad ji atsisakė suteikti Alex šansą, nors ir žinau, kad viskas gali pasikeisti, jeigu jis nepasiduos ir ji pažins jį kitokį, negu jis sudarė pirmąjį, mergišiaus, ar bent ko panašaus, įspūdį apie save. Džiaugiuosi, jog ji nesuteikė jam šanso pamatyti to, ką mačiau tik aš ar apskritai būti mano vietoje. Apskritai, greičiausiai, niekas kitas tokios galimybės neturėjo. Nors tai buvo tik vieną kartą, bet tą akimirką man tai buvo svarbu.
Jau beveik aštuonios valandos vakaro ir jau ruošiuosi važiuoti pasiimti Amber. Kodėl Josh negali parvežti savo merginos namo? Žinoma, Amber nori, jog atvažiuočiau, nes tai galimybė sutikti Rebeccą, bet nepanašu, kad Josh siūlytųsi ją parvežti.
Vos padėjęs ant stalo kompiuterį, pajuntu kišenėję vibruojantį telefoną. Išsitraukęs jį, pamatau sesers vardą ekrane. Man atsiliepus, ji paprastai, bet subtiliai, tad suprantu, kad šalia jos yra Josh, paklausia, ar negalėčiau atvažiuodamas jos, kartu parvežti ir Rebeccos, nes tai man būtų pakeliui. Be abejo aš galiu ją parvežti. Jau dabar negaliu sulaukti jos reakcijos, kai pamatys, jog atvažiavo ne Josh, o aš.
