– Kaip suprasti ji buvo nuoga? – paklausia Amber vos įlipusi į mašiną. – Ar judu...
– Ne, – greit atsakau ižvažiavęs iš Josh namų kiemo.
Paaiškinu jai, bet Amber nieko neklausinėja. Šiandien ji keistai tyli. Ar tarp jų su Josh kas nors atsitiko?
– Viskas gerai? – po kurio laiko paklausiu, kai Amber vis dar neprataria nei žodžio. Mergina atsidūsta.
– Šįryt skambino mama, – sumurma. – ir netyčia prasitariau jai apie Josh. Nebegalėjau meluoti. Papasakojau jai viską ir bijau, jog papasakojus tėčiui, jie norės susipažinti su juo.
Nenoriu, jog Amber dėl to jaustųs blogai, tačiau tikrai norėčiau pamatyti Josh reakciją, ir kaip jis elgtųsi būdamas kartu su jais. Nežinau, kokie rimti yra jų santykiai. Niekada pernelyg nesikišau į Amber santykius, nes tai jos reikalas, ne mano, bet nežinau, ar Josh yra labai rimtas vaikinas. Jeigu aš kada nors turėsiu merginą, nenorėčiau, jog santykiai truktų vos mėnesį ar kelis, o Josh, regis, nelabai galvoja apie ateitį ir kas bus vėliau. Jie netgi nėra oficialiai pora! Jis jai taip ir nepasiūlė būti jo mergina, tad jie tiesiog leidžia laiką kartu. Man tai nė trupučio nerūpėtų, jeigu Amber nebūtų mano sesuo.
– Ką darysi? – paklausiu trumpai atsisukęs į ją.
– Nežinau, – Amber atsidūsta. – Dar nesakiau nieko apie tai Josh.
Nieko neatsakau. Dabar mąstau ne apie tai. Galvoju, kaip galėčiau dar galėčiau sutikti Rebeccą. Kartais, važiuodamas pasiimti Amber, galėčiau parvežti ją iš jos darbo toje kavinėje. Bet aš net nežinau, kada ji dirba! Teks palaukti.
Ir laukti teko netgi keletą dienų. Tikrai apsidžiaugiau galiausiai gavęs žinutę, jog galiu atvažiuodamas nuvažiuoti paimti Rebeccą. Ji pasakė Josh, jog man bus nesunku važiuojant pasiimti Amber, namo parvežti ir Rebeccą. Man atrodo, jog Josh ima suprasti, jog kažkas vyksta...
Išskubu iš namų ir per beveik dešimtį minučių jau būnu vietoje. Išlipu iš mašinos ir nuskubu į vidų. Palauksiu jos viduje. Bet ilgai laukti netenka. Jau netrukus ji išeina kartu su tuo pačiu vaikinu kaip ir praėjusį kartą. Jiedu ir vėl kalbėdamiesi šypsosi vienas kitam, tačiau juodaplaukės šypsena ima blėsti pamačius mane.
– Ką čia veiki? – ji paklausia sustojusi priešais mane.
Prieinu arčiau ir specialiai uždedu ranką ant merginos pečių, ignoruodamas šalia stovintį vaikiną, bet jaučiu, jog jis stebi mudu. Ir tegul.
– Šiandien parvešiu tave namo, – su šypsena atsakau ir pradedu eiti išėjimo link, vesdamasis ją kartu.
– Iki rytojaus, Rebecca, – atsisveikina pasivijęs mus tas pats vaikinas, priversdamas mane pavartyti akis. Rebecca atsisveikina su juo ir galiausiai jis išeina.
– Paleisk mane, – sušnypščia mergina, mėgindama praeiti pro mano mašiną. – Kur Josh? – piktokai paklausia. – Kodėl jis negali parvežti manęs?
– Jis užsiėmęs su mano seserimi, – paprastai atsakau ir gūžteliu pečiais.
– Aš galiu pareiti, – sumurma ir vėl mėgina nueiti nuo manęs, tačiau sulaikau ją. – Arba galėčiau surasti ką nors kitą, kas parvežtų mane. – ji keistai paslaptingai šypteli.
– Taip? – kilsteliu antakį nepaleisdamas jos iš akių.
– Žinoma, – ji plačiau nusišypso ir išsitraukia iš šviesiai mėlynų džinsų kišenės telefoną. – Alex tikrai sutiks parvežti mane namo. Jam nebus sunku. Jis puikus pašnekovas, kelionė su juo tikrai neprailgs, – kalba kažka darydama savo telefone.
Ji specialiai taip daro, argi ne? Rebecca specialiai erzina mane su Alex, juk taip. Negaliu pakęsti erzinimų. Negaliu pakęs ir Alex. Jis mano, kad jiems kas nors gausis. O Rebecca sako, kaip nemėgsta manęs, ir koks geras yra Alex, tačiau jos veiksmai sako ką kitą. Greitai pagriebiu Rebeccos telefoną iš jos rankų priversdamas ją pakeltk akis į mane.
— Atiduok, – suneria rankas ties krūtine.
– Lipk į mašiną, – griežčiau ištariu, bet ji ir toliau stovi nieko nedarydama.
Atsidusęs atidarau mašinos dureles ir nestipriai stumteliu ją link jų, bet Rebecca priešinasi. Po dar keleto bandymų ji galiausiai giliai atsidūsta ir įlipa į mašiną stipriai trenkdama durimis. Apeinu mašiną ir taip pat atsisėdu. Rebecca nieko nelaukusi užsisega saugos diržą ir negaliu nepastebėti, kokia ji ir vėl įsitempusi. Nejau ji vis dar taip bijo važiuoti su manimi? Juk aš nieko jai nepadarysiu.
– Žiūrėk į kelią, – negarsiai pasako, kuomet išvažiavęs į kelią darkart žvilgteliu į merginą.
– Aš žinau, kur man žiūrėti, – sumurmu nestipriai šyptelėjęs jai.
* * *
Labaaasss
