// Zayn
Važiuojant į namus, netilo kalbos apie Rebeccą. Net jei jie manimi ir netikėjo, dabar jau privalėjo įsitikinti, kai ją matė ir Harry, ir Jessy.
– Kaip ji gali sakyti, jog tai ne tavo reikalas? – sumurma Harry sėdintis šalia manęs. Jis vėl ranka pasiremia skaudančią galvą. Šįryt jaučiuosi taip pat kaip jis, tad būtų išties nuostabu nepadaryti dar vienos avarijos. Noriu grįžti namo ir miegoti.
– Nežinau, – atsidūstu. – Bet aš noriu viską žinoti...
– Mes visi norime, – išgirstu gale sėdinčios Kylie balsą. – Bet tai tikrai sunku, jeigu Jessy nesugebėjo nieko išpešti būdama su ja kambaryje dviese.
– Aš jos neklausinėjau, – atsako Jessy. – Noriu, kad ji pasitikėtų manimi, o ne spausti ją, – jai pasakius, suprantu, kad ji turi omenyje mane. – tiesiog Zayn nemoka prieiti prie jos. – pavartau akis.
– Nes aš noriu žinoti atsakymus, o ne būti jos draugu, – tariu nė pats nesuprasdamas, ar tiesą sakau.
– Kurgi ne, – išgirstu garsų Harry juoką šalia. Nieko jam neatsakau. Nesu pasiruošęs ginčytis šiuo klausimu, ypač tokios savijautos. Noriu tik gerai išsimiegoti.
Esu visiškai pasimetęs ir taip bus tol, kol visko nesužinosiu. Dabar apie jokius jausmus ar dar ką net kalbos būti negali.
– Kada jūs planuojate kraustytis čia? – paklausiu pakeisdamas temą.
Noriu, kad jie greičiau čia atsikraustytų, nes man pabodo laiką leisti su Josh ar kitais, kurie nėra tokie artimi, kaip jie. Jiems atsikrausčius čia, viskas galėtų būti kaip seniau, kuomet laiką leisdavome kartu, nes dabar susitinkame viso labo keletą kartų per menesį.
– Kylie nesugeba apsispręsti, – sumurma Harry. – Noriu turėti namą, o Kylie nori kažkokio mažo butuko. Aš noriu pirkti, o ji - nuomotis.
– Aš tiesiog taupi! – paprieštarauja mergina. Harry pavarto akis. – priešingai nei tu.
– Būtent todėl ir delsiam, – taria jis. – Jau seniai būtume galėję gyventi čia, jei tik ji liautųsi prieštaravusi. Tiesiog negalime nieko nuspręsti nesusiginčiję.
Atsidūstu. Kaip matau dar teks palaukti. Na ką gi.
// Rebecca
Jiems išėjus dar kokį pusvalandį guliu lovoje verkdama. Kodėl Zayn turėjo čia būti? Kodėl aš buvau tokia kvaila ir prieš išeidama iš savo kambario nepatikrinau, ar nera Zayn mašinos? Aš tikrai maniau, jog jie bus išvažiavę namo... Bet kodėl niekas nieko vis dar nepasakė Josh?
Po visko, kas nutiko, buvo labai keista stovėti priešais Zayn. Širdis vis dar plaka pašėlusiu greičiu vien pagalvojus, jog dar neseniai jis stovėjo priešais mane. Harry taip pat. Ir dar Jessy. Dar šiąnakt ji buvo mano kambaryje. Bijau. Nenoriu darkart su juo susitikti, bet žinau, kad tai bus neišvengiama.
Šįkart įsitikinusi, jog tikrai namuose nėra nieko neskaitant Josh, nusileidžiu į apačią kavos, kurios taip ir nepasidariau šįryt. Čia randu svetainėje sėdintį Josh. Jis atrodo išties prastai. Nesunku suprasti, jog jį kankina pagirios.
– Ar nori kavos? – paklausiu sulaukdama jo žvilgsnio. Josh linkteli galva ir aš išeinu į virtuvę. Viską nužvelgiu. Dar neseniai čia stovėjau su Zayn. Užgniaužia kvapą vien pagalvojus apie tai. Jaučiu, kaip mano rankos vis dar dreba.
Žinau, kad sunkiausia susitikimų išvengti bus su Zayn seserimi, kadangi ji dažnai čia leidžia laiką su Josh. Netgi buvau pradėjusi galvoti apie grįžimą atgal į namus. Planavau kol kas būti Josh namuose, o tada susiradusi kokį nors darbą išsikraustyti gyventi viena. Taip planavau pradėti visai naują gyvenimą. Bet dabar, matau, tai bus sunku. Noriu gyventi savarankiškai ir viską pradėti iš naujo... Bet tikiu, kad man pavyks. Viskas bus gerai. Sugebėsiu, kad ir kaip bus sudėtinga taip dažnai matant jį.
* * *
dabar jau, galbūt, sulauksite dažniau daliųų🤫
VOTE
