Įėjusi į namus iškart norėjau lipti į viršų ir užsidaryti kambaryje, tačiau negaliu to padaryti. Lucy reikia pavalgyti. Matau, kad svetainėje įjungta šviesa, tad suprantu, jog Zayn tikriausiai ten.
Lucy sėdi man ant kelių ir šįkart leidžiasi maitinama. Išgirstu žingsnius virtuvėje. Nereaguoju į tai. Vaikinas tyliai pasisveikina, bet nieko nesakau. Matau, jog Lucy nudžiunga pamačiusi jį , bet neleidžiu jai dabar pas jį eiti. Noriu, kad pavalgytų.
- Rebecca... - pradeda. Nepažvelgiu į jį. Nenoriu jo matyti ir nenoriu dabar čia būti. Dar labiau nenoriu kalbėtis. - Ar galime pakalbėti?
Lucy baigia valgyti. Nuleidžiu ją ant žemės ir pati ruošiuosi eiti iš virtuvės. Noriu pasiimti dar keletą drabužių, kol jo nėra kambaryje. Noriu eiti, bet jaučiu, kaip jis sugriebia mano ranką.
- Neliesk manęs, - sušnypščiu.
- Paklausyk...
- Paleisk mane, - mėginu kalbėti ramiai. Nenoriu šaukti prie Lucy, kuri dabar stovėdama šalia Zayn mėgina atkreipti jo dėmesį į save, bet jis ją ignoruoja.
- Išklausyk mane, prašau, Rebecca...
- Nenoriu nieko klausyti, - tariu. - Tu esi juokingas ir apgailėtinas. Po praėjusios nakties aš nenoriu tavęs matyti. Neliesk manęs...
Zayn kiek susierzina ir trukteli už rankos mane arčiau savęs. Tuomet įdėmiau pažvelgia į mano veidą.
- Ar... - jis sunkiai nuryja seiles. - Ar aš ir vėl tai padariau? - tyliai paklausia.
- Taip, tu ir vėl tai padarei, - griežtai sakau. - Paleisk mane.
- Ką darysi? - jis ignoruoja mano prašymą.
- Nejaugi dar kyla klausimų?
- Palieki mane dėl jo, argi ne? - ir vėl tas pašaipus balsas.
- Jau sakiau tau pradžioje, jog nieko nesigaus, jei į mūsų pokalbius kiši Alex. - tariu. - Ne, palieku tave dėl savo dukros.
- Mes galėjome pasikalbėti ir...
- Ir ką paaiškinamo būtum pasakęs? - jis pagaliau paleidžia mano ranką. Paimu Lucy, į kurią jis visą šį laiką nekreipė dėmesio. - Turi paaiškinimą, kodėl naktį norėjai paimti Lucy? Ar kodėl pastūmei mane? O gal paaiškinsi ir šias visas mėlynes? - parodau į savo veidą. - Arba kodėl nusitempei mane į savo kambarį, jog miegočiau su tavimi, visai nekreipdamas dėmesio į savo dukrą? Paaiškink, tuomet.
- Aš buvau išgėręs.
- Ir viskas? Čia tavo paaiškinimas?
- Neturiu kito paaiškinimo, Rebecca. Aš viso to neatsimenu ir net nežinau, ar tai apskritai tiesa.
- Tu apgailėtinas, - sumurmu ir nestipriai papurčiusi galvą išeinu. Ir net nesijaučiu blogai.
Einu į jo kambarį ir susikraunu kuo daugiau daiktų. Jaučiuosi ramiai tai darydama. Net nenoriu verkti. Šį vakarą praleidusi savo bute jaučiausi taip gerai. Nenorėjau iš ten išvažiuoti. Noriu ten sugrįžti.
Lucu užmiega vos išsimaudžiusi. Palieku ją jos kambaryje, o pati grįžtu į kambarį, kuriame praleidau ir praėjusią naktį. Atsigulu į lovą ir sudvejoju, bet visgi parašau Alex, kad viskas gerai. Daugiau nieko nesakau. Papasakosiu kitąkart.
Vėliau išgirstu, kaip prasidaro kambario durys. Zayn įeina. Stebiu, kaip jis tylėdamas prieina ir atsisėda ant lovos. Ne per arti manęs.
- Rebecca... - atsidūsta. - Nesiruošiu tavęs laikyti, - sako.
- Ir nepavyks, - atsakau.
- Tik pagalvojau, galbūt... na, bent apie pertrauką...
- Jokios pertraukos čia nepadės, Zayn. - sakau. - Turėjome daugiau kaip metų pertrauką, o po jos viskas tik blogiau.
- Ne viskas buvo taip jau blogai, - sumurma sau.
- Be abejo, buvo daug gražių momentų, bet Zayn, blogi atsveria gerus. Man nesvarbu, koks geras gali būti šešias savaitės dienas, jeigu septintą turiu saugoti nuo tavęs Lucy ar jaudintis pati. Supranti, ką noriu pasakyti? - Zayn atsidusęs linkteli. - Jei nebūtų Lucy, galbūt dar ir mėginčiau, tačiau dabar negaliu to daryti. Tikrai nuvylei mane ir bent kokiu atveju niekad nežiūrėčiau į tave taip kaip anksčiau. Visad matysiu tą vaikiną, kurį mačiau tą naktį. Ar manai, kad elgiuosi blogai išsiskirdama su tavimi?
Jis greitai papurto galvą.
- Ne, manau, kad tai geras sprendimas, - taria. - Pats buvau sau pažadėjęs, jog jei dar bent kartą padarysiu ką nors panašaus, pats išsiskirsiu su tavimi, jog negalėčiau daugiau tavęs skaudinti. Tačiau dabar, kuomet kas nors galėjo nutikti ir Lucy... - jis atsidūsta. - Pasielgei protingai. Tik nenoriu, jog viskas baigtųsi taip.
- Neturiu kito pasirinkimo, Zayn, aš...
- Ne, - jis nutraukia mane. - Turiu omenyje, nenoriu išsiskirti susipykus. Atsiprašau už tai, ką padariau. Ne tik praėjusią naktį.
- Aš taip pat atsiprašau. Viskas gerai.
- Tikiuosi su Lucy matytis galėsiu...
- Kaip galėtų būti kitaip?
- Puiku. Ačiū.
- Nėra už ką dėkoti, Zayn, ji tavo dukra. - šypteliu.
Jau supratau, kad mums kaip draugams kur kas geriau sektųsi. Žinoma, dabar jau draugais nebūsime. Būtų per daug nejauku. Ir niekad nenorėjau būti draugais su buvusiu vaikinu.
Jaučiuosi laisvai. Šį kartą jaučiuosi visai kitaip nei išsiskyrusi su juo pirmą kartą. Tąkart verkiau, buvau įskaudinta. Dabar jaučiuosi nuo pečių nusimetusi didelę naštą. Nesijaučiu nieko praradus. Praėjusį kartą jaučiausi siaubingai. Jaučiau keistą tuštumą. Tuomet laukiausi, ištisas dienas verkdavau, nes vis galvodavau, kaip galėčiau būdama vos dvidešimties ir niekad neturėjusi jokios patirties su vaikais, sugebėčiau viena užauginti vaiką. Dabar jau nebijau nieko.
Visą naktį miegu ramiai. Kai kitą rytą pabundu, Zayn namuose nėra. Nežinau, kur jis, bet suprantu, jog jis leidžia man viską ramiai padaryti. Paskambinu Kylie, kaip galėdama greičiau viską paaiškinu. Paprašau, jog padėtų pervežti daiktus. Mergina labai greitai atvažiuoja. Mudvi kartu tai darome ir man netgi smagu. Ir niekad negalvojau, jog taip gerai kada nors jausiuosi išsiskyrusi.
- Ar tikrai gerai jautiesi? - atsargiai paklausia, kuomet mudvi kartu kambaryje dedame daiktus.
- Tikrai, - nusišypsau. - Nemaniau, kad įmanoma jaustis taip gerai išsiskyrus, tačiau tikrai jaučiuosi gerai.
- Puiku, - ji taip pat šypteli. - Aš jaučiausi taip pat, kuomet mane paliko mano buvęs vaikinas. Na, iš pradžių šiek tiek verkiau, bet po to jaučiausi tokia laisva. Viskas bus gerai.
- Tik žinau, kad taip geriau.
Papasakoju jai viską, kas nutiko vakar grįžus namo. Jog iš pradžių šie tiek susiginčijome, o vėliau pasikalbėjome. Kad išsiskyrėme be pykčių ir nesutarimų.
- Jau? - paklausia, kuomet baigiame krauti svarbiausius daiktus. Galėsiu ką reikės paimti kitą kartą.
Linkteliu. Paimu Lucy ir einame į jos kambarį. Čia palieku dar nemažai jos daiktų, nors didžiąją dalį ir paimu. Dabar, kai jau nebijau palikti ją vieną su Zayn, jam tikriausiai nereikės būti su ja tik mano namuose. Zayn galės Lucy pasiimti čia.
Nesijaučiu blogai, ik žinau, kad bus kiek keista. Atpratau ilgą laiką būti namuose viena tik su Lucy. Tačiau visa kita puiku. Žinau, kad elgiuosi gerai tiek dėl savęs, tiek dėl Lucy. Ir Zayn tai supranta. Suprantu Amber, Kylie, Alex, kurie man sakė, jog šie santykiai nėra gera mintis. Jaučiuosi visiškai pasiruošusi jį paleisti.
* * *
atsiprašau visų, kas team zayn 🫣
kaip jum😝😝😝
