3.26/verta daugiau

250 17 11
                                    

Ryte lovoje atsibundu vienas. Panašu, kad kita lovos pusė jau seniai tuščia. Žvilgtelėjęs į telefoną matau, jog jau beveik pietūs. Perbraukiu delnais sau per veidą ir nusprendžiu keltis iš lovos.

Randu Rebeccą kartu su Lucy virtuvėje. Mergina laiko dukrą, kuri galvą padėjusi jai ant peties. Rebecca kalba su kažkuo telefonu. Netrukus suprantu, kad su mama. Tyliai pasisveikinu su Rebecca ir priėjęs trumpai pabučiuoju ją į kaktą. Ji šypsosi. Lucy pradeda rankas tiesti į mane, tad Rebecca mielai ją paduoda man.

Dabar Lucy jau nori būti laiko ant rankų, priešingai nei vakar. Vaikštau kartu su ja rankose po virtuvę darydamasis kavą. Klausau Rebeccos pokalbio nuotrupas, tačiau ji su mama nekalba apie nieką reikšmingo. Jos kalbasi beveik kasdien, tad nebelieka nieko svarbaus, apie ką reikėtų pasikalbėti. Išties stebiuosi, kaip pasikeitė jos mama. Praėjo tiek laiko, o ji vis dar, regis, mėgsta mane. Nepanašu, kad apsimetinėtų. Žinau, jog ir Rebecca laiminga, jog santykiai su mama pagaliau susitvarkė. Aš taip pat. Viskas pagaliau gerai.

- Mama prašė perduoti linkėjimus, - suprantu, kad šie žodžiai skirti man. Atsisukęs matau, kad ji jau nekalba telefonu. Šypteliu jai. Mergina prieina arčiau manęs ir jaučiu, kaip Rebecca uždėjusi delną man ant nugaros, prisiglaudžia prie manęs. - Ar vakar viskas praėjo gerai? - paklausia.

- Viskas puiku, - greitai linkteliu. - Lucy pavalgė, išsimaudė ir užmigo. - patikinu ją. Juk taip ir buvo. Tik ne taip greitai.

- Taip? - Rebecca šypsosi ir žvelgia į mane nepatikliai primerkusi akis. Suprantu. Ji žino.

- Girdėjai ją verkiant, tiesa? - atsidūstu.

- Mažiausiai tris kartus, - linkteli vis dar su šypsena. - Sunku būtų buvę neišgirsti.

- Atleisk, - sumurmu... - Man kol kas tai nesiseka taip gerai kaip tau.

- Viskas gerai, - Rebecca nusišypso, švelniai paglostydama mano nugarą. - Vis dėlto tau pavyko. Todėl ir nesikėliau, jog pati tai padaryčiau už tave, nes pasitikėjau tavimi. Žinojau, kad susitvarkysi, ir tau pavyko. - pasistiebusi mergina lūpas priglaudžia man prie skruosto. Šypteliu.

// Rebecca

Stovime kartu su Kylie ir Amber Kylie namų virtuvėje. Zayn šiandien nenorėjo niekur važiuoti, todėl pasiliko namuose kartu su Lucy. Šįkart ne taip jaudinausi juodu palikdama vienus. Žinoma, jaudulys yra, tačiau ne toks kaip pirmąkart.

Nuskamba durų skambutis ir netrukus įeina Alex su Josh. Šalia jų eina šviesiaplaukė mergina. Kylie sakė, jog bus ir Ellie - Alex mergina. Esu mačiusi ją keletą kartų. Merginos taip pat su ja niekad nebuvo itin artimos.

Alex pamatęs mane šypteli ir prieina arčiau. Apsikabiname. Vaikinas laiko mane stipriai apkabinęs gal kiek per ilgai ir tai supratęs šiek tiek atsitraukia. Pastebiu, kad šviesiaplaukei šalia jo tai ne itin patinka. Suprantu ją ir žinodama, kaip ji jaučiasi, neturėtume taip daryti. Man taip pat nepatiktų, jei būtų mergina, kuri Zayn ilgai patiko ir jiedu kiekvieną kartą taip apsikabintų susitikę.

Matau, kaip Josh pastebėjęs Amber šiek tiek sutrinka. Jis nežinojo, kad ji čia bus. Priėjęs prie manęs, apkabina mane. Kurį laiką nemačiau Josh, išties pasiilgau jo.

- Kaip tu? - paklausiu jo.

- Viskas gerai, - šypteli. - Kur Lucy?

- Su Zayn, - tariu.

- Kodėl jis neatvažiavo?

- Nenorėjo, - gūžteliu pečiais.

- Nežinojau, jog bus Amber, - tyliai sumurma vaikinas palinkęs arčiau manęs. Amber norėjo, jog Josh čia atvažiuotų. Ji norėjo pasikalbėti. Tačiau nesakysiu to jam.

Liar // z.m.Where stories live. Discover now