13/ir jis... pabučiuos mane

4.2K 197 13
                                    

Pamokos ėjo gan nuobodžiai. Nieko įdomaus per jas nenutiko, net juodaplaukis, ir jis Anglų kalbos pamokoje nesistengė man pasakyti ko nors kvailo, ar kail jis mėgsta, kaip nors kitaip erzinti...

Pagaliau pasibaigus pamokoms ėjau išėjimo link. Jau buvau beveik išėjusi, tačiau priešais save išvydau ir vėl blondinę. Dieve, nežinau kokia kita kalba jei reikia aiškinti, jog ji atsikistų...

Samamtha man nieko nesakė, kai praėjau tik pavartė akis, kas privertė mane suprunkšti. Žvilgtelėjau į ją per petį.

Pamačiau už savęs nueinančią blondinę, o priešais ją ėjo Zayn. Pamačiusi jį, mergina atmetė plaukus atgal kilstelėdama galvą, bet jis pro ją praėjo lyg pro sieną. Net ne žvilgtelėjo.

"Kodėl gi ignoruoji savo merginą?" Kiek prunkštelėjau, kai juodaplaukis priartėjo prie manęs.

"Bandau suprasti, kodėl apskritai su ja buvau." Pavartė akis vaikinas.

"Ar gi ne tu sakei, jog ji ne tavo mergina?" Kiek primerkiau akis kilstelėdama antakį.

"Na, mergina nebuvo. Koks skirtumas." Pavartė akis.

"Tavo nuotaika keičiasi dažniau, nei merginų, tomis dienomis." Sumurmėjau erzindama jį.

"Žinai, taip nebūtų, jei būtum tokia..." tarė sustodamas ir atsisukdamas pilnai į mane.

"Kokia?" Taip pat sustojau. Turėjau pakelti galvą norėdama gerai matyti jo veidą.

"Tokia erzinanti." Jis pasilenkė arčiau mano veido, dėl ko turėjau šiek tiek atsitraukti nuo jo.

Zayn žvilgsnis rodos akimirksniu pasikeitė ir jis vėl šiek tiek priatrėjo prie manęs, o aš... Aš negalėjau nė pajudėti ir tiesiog žvelgiau į jo tamsiai rudas akis, kuriose sunku pasakyti ką buvo įmanoma įžvelgti...

Mano lūpos automatiškai šiek tiek prasiskyrė, burna išsausėjo, o akys ėmė merktis... Įdomu, kas dabar bus? Ne jau jis rimtai...?

Tik staiga juodaplaukis garsiai nusijuokė atsitraukdamas nuo manęs ir užriesdamas galvą į viršų.

"Kas dien vis labiau mane stebini." Tarė besijuokdamas. Pajutusi, kaip ima kaisti mano skruostai, nuleidau galvą.

"Ir dar čia aš esu erzinanti?" Susiraukiau žvilgtelėdama į jį.

"Ir kas gi tave taip suerzino?" Pasimaivė. "Tai, kad nepabučiavau tavęs?"

"Atsiknisk." Sumurmėjusi nuėjau nuo jo.

Iš tiesų, tai tikrai maniau, jog tai įvyks ir jis... pabučiuos mane. Asilas...

Dalies nekėliau labaaaai ilgai, nes visiškaaai nebuvo minčių;( dalis nuobodi išėjo ir neįdomi vien DĖL MINČIŲ TRŪKUMO:((((((

Btw, palikit nuomonių:((

Liar // z.m.Where stories live. Discover now