// Zayn
Rebeccai išvažiavus, namuose lieku su Amber. Jaučiuosi suirzęs. Rebecca pirmąkart pripažino, jog jaučiasi taip pat, bet mudviems būtinai turėjo kažkas sutrukdyti. Šis kartas skiriasi nuo kitų. Anksčiau žinojau, kad nieko nebus, tačiau šįkart, kuomet ji pasakė, kad ji pasiruošusi ir nori to, buvau įsitikinęs, kad pagaliau tai įvyks, tačiau kaip tik tuo metu turėjo grįžti Amber. Ar negalėtų ji pagaliau tiesiog imti ir išsikraustyti pas Josh? Amber man netrukdo, tačiau situacijose, tokiose kaip ši, norėčiau, kad jos nebūtų. Kol nebuvo Rebeccos, man patiko gyventi su Amber, tačiau dabar norėčiau daugiau privatumo.
Ateinančias keletą dienų Rebecca dirbs, tad susitikti galėsime tik vakarais. Kam jai reikia to darbo? Žinau, kad Rebeccai reikia pinigų ir ji negalės visąlaik gyventi su Josh, tačiau man labiau patiktų laiką leisti su ja. Su Rebecca praleidžiu visą laisvalaikį, jau nepamenu, kada paskutinįkart buvau su Harry ar dar kuo, be jos. Ji visad visur su manimi, tačiau tikrai nesiskundžiu, nes jos draugija tapo man pati mieliausia ir maloniausia. Nenorėčiau, dabar jau, laiko leisti su niekuo kitu.
Nieko nesakęs Amber, užlipu laiptais į savo kambarį. Apmaudu, jog mudviems sutrukdė, tačiau visgi kaip gera žinoti, kad Rebecca pasitiki manimi, jog jaučia tą patį, ką jaučiu ir aš.
Likusią dieną su Rebecca nusprendžiame praleisti atskirai namuose, tačiau beveik visą dieną vis vien palaikėme ryšį žinutėmis. Pasikalbėjęs su Amber, sužinojau, jog jiedu pagliau viską išsiaiškino ir oficialiai yra kartu. Regis, visiems viskas gerai.
Tačiau vėlai vakare man užmigti nebeleidžia į galvą lendančios mintys. Dabar, kai jau su Rebecca viskas eina vis geryn, norėsiu ar ne, aš turėsiu susitikti su jos mama. Jaudinuosi dėl to susitikimo labiau negu bent ko nors kito. Žinau, kad ji nenorės, jog Rebecca būtų su manimi, tačiau tai nuspręsti gali tik pati Rebecca. Ji man tikrai labai svarbi ir nenoriu, jog kas nors mums trukdytų. Mūsų santykiai yra tik mudviejų reikalas.
Užmigti pavyksta tik paryčiais, tad kitą rytą pabundu gerokai po pietų. Bet taip tik geriau. Tai reiškia, jog neturėsiu labai ilgai laukti vakaro, kol Rebecca baigs darbą ir greičiau galėsime susitikti. Tikriausiai yra nenormalu ir nesveika tiek laiko praleisti galvojant apie vieną žmogų, tačiau aš negaliu kitaip. Kiekvieną rytą pabundu su mintimis apie Rebeccą bei užmiegu su tomis pačiomis mintimis, su ta pačia mergina mintyse. Ji veda mane iš proto.
Praeina kuris laikas, kol pagaliau sulaukiu Rebeccos žinutės, jog atvažiuočiau. Nenoriu dar ateinančias keletą dienų turėti laukti tiek laiko iki kol susitiksime. Noriu visą dieną praleisti su ja, o ne vos keletą valandų. Tikriausiai tai savanaudiška, bet man neužtenka tiek laiko su ja. Noriu jos viso laiko sau. Ar normalu taip jaustis? Niekad nesijaučiau taip. Net su Alice. Be abejo, ji man patiko ir rūpėjo, bet ne taip, kaip Rebecca. Su ja man viskas nauja, tačiau tai taip malonu.
Sustoju šalia kavinės ir dar keletą akimirkų laukiu, kol išeis Rebecca. Laukti netenka ilgai. Mergina jau netrukus išeina pro kavinės duris. Kaip visada kartu su tuo pačiu vaikinu, kurio vardą ji man jau minėjo, tačiau nesivarginau įsiminti. Jiedu viens kitam šypsodamiesi atsisveikina ir jis nueina prie savojo automobilio, o Rebecca keletą sekundžių dairosi manęs. Pagaliau pastebėjusi, ji greitu žingsniu prieina prie mašinos ir jau netrukus sėdi šalia manęs.
– Labas, – vis dar su šypsena veide pasisveikina su manimi ir nustebindama, palinksta arčiau ir trumpai pabučiuoja mane.
Ji geros nuotaikos šiandien. Ar jos geros nuotaikos priežastis tas vaikinas? Kartais jaučiuosi nesaugiai, žinodamas, kad Rebecca bent kada gali susirasti kitą. Ką nors geresnį. Abu žinome, kad už mane geresnių yra daugybė.
– Kodėl šiandien tokios geros nuotaikos? – neišlaikęs paklausiu. Negaliu pakęsti visų vaikinų šalia jos.
– Šiandien tiesiog gera diena, – mergina atsilošia žvelgdama pro langą, kada išvažiuojame į kelią.
– Ir kuo gi ji tokia gera?
– Nežinau, Zayn, tiesiog esu geros nuotaikos, argi tai taip blogai?
– Kaip sekėsi? – paklausiu nusprendęs pakeisti temą.
– Na... gerai, – kažką numykia, tačiau greitai papurto galvą. – Viskas gerai.
Suraukiu antakius. Kažkas ne taip?
– Kas negerai? – trumpai žvilgteliu į merginą.
– Viskas tikrai gerai, – mėgina mane įtikinti, tačiau dabar jau noriu žinoti viską.
– Rebecca, – griežčiau ištariu. Tikriausiai reaguoju kiek per stipriai, bet nenoriu, kad ji nuo manęs ką nors slėptų. – Kas nutiko? Ar kas nors dėl to vaikino?
– Ne, – Rebecca papurto galvą. – Tiesiog retkarčiais pasitaiko keistų klintų, tik tiek.
Keistų klientų? Ar ji turi omenyje būtent tai, ką galvoju?
– Kaip suprasti? – man nuo pat pradžių nepatiko, kad ji užsimanė ten dirbti.
– Na, – Rebecca atsidūsta. – Karts nuo karto pasitaiko vaikinų, kurie palieka lapelius su savo telefono numeriu, tikėdamiesi, jog parašysiu jiems... – sumurma. Susiraukiu dar labiau.
– Ką? – štai, dabar jaučiuosi dar nesaugiau. Ten ji gali bent kada suprasti, kad tie vaikinai geresni už mane.
– Zayn, aš neturiu nė vieno iš tų lapelių, – mergina lyg ramindama ranką uždėdama man ant delno, esančio snt vairo. Ji suneria mudviejų rankų pirštus, dėl to ant vairo tenka uždėti kitą ranką. Spusteli. – Išmečiau visus tuos lapelius. Tai tiesiog keletas pernelyg savimi pasitikinčių idiotų, visai tokių kaip Alex, – šypteliu dėl jos žodžių apie Alex. – Nė vienas jų net nesivargina pasidomėti, galbūt jau turiu vaikiną ir manęs nedomina jie. Neturi dėl ko jaudintis. Baigusi darbą visai pamirštu apie juos.
– Man nepatinka, – sumurmu, nors mane šiek tiek ir ramina merginos žodžiai ir jos šiltas delnas. Dabar aš dar labiau negalėsiu pakęsti viso to laiko, kuomet ji dirba ir nėra su manimi.
– Man taip pat, tačiau aš negaliu nieko padaryti, nes visiems klientams turiu šypsotis ir elgtis mandagiai. Bet jie nieko blogo nedaro, o ir tai nenutinka dažnai. Tačiau aš nesu vienintelė, jie taip elgiasi ir su kitomis ten dirbančiomis merginomis.
– Negaliu pakęsti visų, kas yra šalia tavęs, nors tai tikriausiai ir normalu. Turiu omenyje, tu labai graži ir suprastum tai, jei matytum save mano ar kitų akimis, – atsidūstu matydamas, kaip Rebecca nuleidžia galvą. Ji visad susigėsta girdėdama komplimentus. Na, bet turės priprasti. – Ir tikriausiai pats, jei nepažinočiau tavęs, kur nors sutikęs tave, nepraleisčiau progos užkalbinti, tačiau nemėgstu, kuomet tai daro kiti, nors ir turėčiau didžiuotis vienintelis galėdamas turėti tave...
– Man patinka, kuomet esi atviras, – Rebecca spusteli man ranką.
Atsidūstu. Žinau, kad ten dirbti yra Rebeccos sprendimas ir aš kištis neturėčiau. Pasitikiu ja ir žinau, kad ji nieko blogo nepadarytų, tačiau vis vien norėčiau ją turėti tik sau.
* * *
labaaass
iš tikrųjų, tai neseniai atėjo į galvą daaar viena istorjos idėja ir aš taaaip laukiu, kada galėsiu pradėti ją rašyyt. Turiu labai labai daug įvairių istorijų idėjų ir taipp norėčiau jas visas išpildyyyt😋
VOTE, bei parašyyykite, ką manoot❤️👇🏿
