// Zayn
Man grįžus į tuščius namus, Rebecca mano minčių nepalieka nė vienai akimirkai. Negaliu liautis galvojęs apie ją. Ar Rebecca bent retkarčiais pagalvoja apie mane, kuomet būname atskirai? Norėčiau, jog atsakymas būtų taip, nes nenoriu būti vienintelis, kuriam tai taip rūpi. Negaliu išmesti Rebeccos iš galvos ir pradedu manyti, jog tai tikrai nesveika. Dar jokia mergina nebuvo taip įstrigusi mano mintyse. Kad ir ką bedaryčiau, man priešais akis stovi Rebecca, ypač prisiminus šią naktį... Kaip gera žinoti, kad ji pagaliau manimi pasitiki, jog iš visų vaikinų, tokių kaip Alex, reikalaujančių jos dėmesio, Rebecca pasirinko mane. Negalėčiau būti laimingesnis, kuomet žinau, jog Rebecca yra mano mergina.
Laikas eina beprotiškai ilgai. Karts nuo karto vis patikrinu telefoną, tikėdamasis išvysti žinutę, jog Rebecca šiandien baigs anksčiau, tačiau nieko panašaus nesulaukiu.
Kadangi šįryt keltis turėjau anksti, kartu su Rebecca, nusprendžiu dar pamiegoti keletą valandų, tikėdamasis, jog taip laikas praeis greičiau. Ir tai išties šiek tiek padeda. Pabundu likus vos dvejoms valandoms, iki kol galėsiu pagaliau susitikti su ja. Šios likusios valandos praeina kur kas greičiau ir pagaliau sulaukęs merginos žinutęs, aš nieko nelaukęs išvažiuoju iš namų.
// Rebecca
Keletą akimirkų laukusi Zayn lauke, pagaliau pamatau jį. Nesulaikiusi šypsenos greitai įlipu į jo mašiną ir šiek tiek susigėstu taip pat sulaukusi vaikino šypsenos, kuri, kažkodėl, priverčia prisiminti praėjusią naktį.
– Labas, – pasisveikinu, tačiau iš jo gaunu tik dar platesnę šypseną.
Zayn švelniai pirštais suima mano smakrą ir pasilenkęs atsargiai trumpai suglaudžia mūsų lūpas pasisveikindamas. Jaučiu kaistančius skruostus. Neturėčiau jo gėdytis, juk Zayn mano vaikinas! Tačiau negaliu nieko padaryti... Pagaliau išvažiuojame iš čia.
– Kaip sekėsi? – paklausia žvelgdamas į kelią.
– Gerai, – greit linkteliu nenorėdama kalbėti apie tai. – Važiuokime pas Josh. – tariu prisiminusi, jog Josh siūlė šiandien atvykti. – Bus merginos, Harry... – pasakau ir nutylu nusprendusi, jog verčiau neminėti Alex.
Zayn nieko neatsako, tačiau matau, jog pasuka į Josh namų pusę. Likusį laiką važiuojame malonioje tyloje iki kol sustojame Josh namų kieme. Greitai išlipame iš mašinos ir įeiname į vidų pro neužrakintas duris. Zayn viduje iškart ranką permeta per mano pečius. Eidami link vietos, iš kurios girdisi žmonių balsai, prieiname virtuvę. Čia randame tris merginas - Kylie, Jessy ir Amber; Josh, Alex, Harry ir dar du vaikinus, kuriuos jau taip pat esu pratusi matyti, tačiau niekaip nesugebu įsiminti vardų.
Pasisveikiname ir atsistojame atsiremdami į spintelę. Akies krašteliu pastebiu Alex žvilgsnį, tačiau mėginu ignoruoti jį, ką taip pat daro ir Zayn. Jiedu netgi nepasisveikino. Kodėl viskas turi būti taip sudėtinga?
Visgi Josh pasiūlo eiti vaikinams į svetainę ir Zayn nenoromis atsitraukia nuo manęs. Žinau, jog jis net nenorėjo važiuoti čia, tačiau aš visai norėčiau šiek tiek laiko praleisti su merginomis, kuomet jau mes pagaliau pradedame daugiau bendrauti.
– Kaip judviems sekasi? – iš apmąstymų mane pažadina merginos balsas ir supratusi, jog klausimas skirtas man, greitai pakeliu galvą atsisukdama į Jessy.
– Viskas išties šaunu, – šypteliu šviesiaplaukei. – Arbatos? – pasiūlau nužvelgdama visas ir merginos linkteli.
Nusisukusi prie spintelės darau keturis puodelius arbatos tęsdama pokalbius su jomis, tačiau negaliu nepastebėti, kokia tyli ir susimąsčiusi yra Kylie. Kas nors nutiko? Paduodu merginoms puodelius su arbata ir Kylie paėmusi savąjį tyliai padėkoja, tačiau daugiau nieko nebesako.
