Vartausi lovoje tyliai verkdama. Galva pilna minčių. Žvelgiu į šalia savęs ramiai miegančią Lucy. Galvoju apie ateitį. Nenoriu, kad Lucy augtų matydama tokį Zayn. Nenoriu bijoti dėl jos. Nenoriu bijoti dėl savęs ir dukros, nenoriu santykių, kuriuose turiu ginti dukrą nuo jos pačios tėčio.
Užmigti pavyksta tik švintant, tačiau po kelių valandų pabunda Lucy. Nenoriu niekur eiti iš kambario, tačiau negaliu. Privalau dėl Lucy. Jai reikia pavalgyti, o man teks eiti į mūsų... Zayn kambarį, jog galėčiau persirengti ir pasidažyti. Vėliau atvažiuos Amber mudviejų paimti.
Palieku Lucy virtuvėje lėtai valgančią. Pati greitai užlipu į viršų ir sustoju šalia durų, už kurių yra Zayn. Už jų mirtina tyla. Giliai įkvepiu ir tyliai pradarau duris. Lengviau atsikvepiu, pamačiusi jį miegantį. Tikiuosi, pabus negreit. Priėjusi prie spintos tyliai pasiimu keletą drabužių. Taip pat ir makiažo. Jaučiu, kaip mano kūnas virpa, būnant netoli jo. Ne taip turėčiau jaustis santykiuose... Nenoriu čia būti. Palieku jį miegantį ir jis nepajunta, jog čia buvau.
Nustembu virtuvėje radusi Lucy vis dar taip pat ramiai valgančią, nors dalis maisto ir ant stalo bei jos drabužių. Kol ji valgo, pasiimu veidrodį ir gerai apžiūriu save. Iškart pastebiu užtinusias akis, bet nieko kito ir nesitikėjau, bei mėlynes iš šonų ties žandikauliu. Jaučiu, kaip ir vėl ašaros užlieja akis. Neverksiu.
Nenoriu, kad paaugusi Lucy matytų tėčio paliktas mėlynes ant mano kūno. Nenoriu meluoti dukrai, kuomet ji paklaus, kas nutiko. Pargriuvau? Susitrenkiau? Galiausiai paaugusi ji nusivils Zayn taip, kaip juo nusivyliau aš. Nenoriu to.
Kuomet įsitikinu, jog tikrai nesimato mėlynių, viską padedu į šalį ir stebiu Lucy. Netrukus ji šiek tiek susierzina, jog jai nepavyksta šaukštu paimti košės likučių. Padedu jai ir Lucy baigus valgyti sutvarkau stalą ir išplaunu indus. Įeiname į vonios kambarį netoli jos kambario ir nuprausiu jai veidą. Tuomet einame į jos kambarį, kur perrengiu Lucy ir persirengiu pati. Esame pasiruošusios, belieka sulaukti Amber. Tyliai žaidžiame visą valandą, kol pagaliau sulaukiu Amber žinutės.
Džiaugiuosi, kad mums pavyko išeiti iš namų, kol Zayn dar nepabudo. Man įlipus į mašiną, mergina iškart paklausia, kas nutiko, tačiau atsakau, jog papasakosiu vėliau. Nenoriu tos pačios istorijos kartoti du kartus. Ir jai, ir Kylie.
Kuomet atvažiuojame, giliai atsidūstu pamačiusi ir Alex mašiną. Duris mums atidaro juodaplaukė. Apsikabiname. Einame į virtuvę.
- Čia yra Alex, tiesa? - tyliai paklausiu Kylie.
- Taip, tačiau nesijaudink. Jiedu su Harry žiūri krepšinį. Mums netrukdys. - šypteli. Linkteliu ir atsisėdu. Amber paima iš manęs Lucy. - Kas nutiko?
- Ši naktis buvo pati blogiausia, kokią kada nors turėjau. - tariu. - Ir viskas prasidėjo taip juokingai ir kvailai.
- Ar jis vėl tau trenkė? - piktai paklausia Amber.
- Nevisai, - sumurmu. Juk netrenkė. - Praėjusią naktį sapnavau... - nutylu. Tai tikrai skamba labai kvailai. - Alex, - tyliai ištariu. - ir per miegus ištariau jo vardą. Dėl to susipykome ir jis kažkur išvažiavo.
- Visad sakiau, jog jis idiotas, - nutraukia mane Amber. - Supykti dėl to, ką susapnavai?
- Zayn grįžo tik vėlai naktį, - tęsiu. - Girtas ir piktas. Nežinau kodėl, bet jis iškart ėjo į Lucy kambarį. Norėjo ją paimti. Nežinau, galbūt nieko blogo ir nebūtų nutikę. Galbūt tenorėjo pasisveikinti ar dar ką, nes visą dieną jos nematė, tačiau nenorėjau, jog išgėręs jis būtų šalia jos, ir dar naktį, kuomet ji miega, tad įsikišau. - nuleidžiu akis į stalą. - Zayn dar labiau supyko. Nustūmė mane nuo Lucy ir supyko, jog pažadinau ją.
