// Rebecca
Zayn išeina pasakęs, jog atvažiavo pakalbėti su manimi. Ir nemelavo. Kaip kitaip dar galima buvo dar pasakyti?
– Ir vis dar sakysi, kad tarp jūsų nieko nėra? – paklausia Josh, bet nieko jam neatsakau. Nuleidžiu galvą. Negaliu jam nieko atsakyti. Neleidžia pratarti nė gerklėje susidaręs gumulas ir jau netrukus man iš akių pasipila ašaros. Mėginu jas sustabdyti, bet tai neįmanoma. – Kas vyksta, Rebecca? – Josh prieina arčiau manęs ir ranka apkabina mano pečius.
– Nežinau, – sušniurkščioju nosimi. – Nežinau, kas vyksta, bet tai turi baigtis. Zayn elgiasi kvailai ir neapgalvotai. Taip negalima... – tyliai psakau jausdama, kaip Josh švelniai glosto mano petį.
Kuo dažniau sutinku Zayn, tuo stipriau noriu išsikraustyti iš čia. Bet dar turėsiu pakentėti. Noriu susitaupyti šiek tiek pinigų, kad nebūtų taip sunku.
Josh paklausia ar nenoriu pasikalbėti apie tai, bet greit papurtau galvą. Noriu būti savo kambaryje ir su niekuo nesikalbėti. Tiesiog būti viena. Norėčiau, jog prieš keletą metų nebūčiau sutikusi Zayn... Viskas būtų kur kas paprasčiau. Gyvenčiau paprastą gyvenimą ir neturėčiau tiek jaudintis.
Užlipu laiptais į savo kambarį ir kritusi į lovą savęs nebevaržau. Nestabdau ašarų ir leidžiu sau išsiverkti, tikėdama, jog tai nors kiek padės. Ir kuriam laikui padeda, bet ryte to gailiuosi.
Atsikeliu ankstų rytą, miegojusi vos keletą valandų, su skaudančia galva ir akimis, bei užtinusiu veidu. Laukia sunki ir ilga diena. Mielai likčiau lovoje dar kelioms valandoms, tačiau negaliu. Ne šiandien.
Dušas mano savijautą nelabai pakeičia. Vis dar jaučiuosi prastai. Makiažas vos vos paslėpia mano užtinimą, bet jis vis dar matosi. Joks makiažas to neuždengtų, nors ir dažiausi šįryt daugiau negu įprastai.
Nusprendžiu nežadinti Josh ir neprašyti, jog nuvežtų mane. Iki kavinės nueisiu pati. Tikiuosi, jog gaivus oras padės man, bet deja. Vienintelis dalykas, kuris man padėtų - tai dar keletas valandų miego...
// Zayn
Nusprendžiau duoti Rebeccai šiek tiek laiko. Ji teisi. Negali taip būti. Neturėčiau taip elgtis ir turėčiau nustoti stengęsis kažką pasiekti ar įrodyti. Aplink Rebeccą yra kitų vaikinų, kurie sugebėtų geriau negu aš su ja elgtis. Pavyzdžiui, Alex. Ji taip nemano, nes gerai jo nepažįsta, bet ji tikrai būtų su juo laiminga. Arba tas vaikinas iš kavinės, su kuriuo ji išėjk tąkart, kai atvažiavau jos parvežti namo. Jiedu išties atrodė kaip pora. Nežinau, kas jis. Mačiau jį pirmąkart, bet nebuvo panašus į tokį, kokiu Rebecca laiko mane.
Negaliu tikėtis, jog kas nors pasikeis. Juk pats sakiau, kad, kai tik sužinosiu viską, vos Rebecca man viską papasakos, galėsime pamiršti apie vienas kitą. Galėsime nesusitikti ir nekalbėti. Taip ir turėtų būti. Jau pats laikas vengti susitikimų su ja ir nustoti galvoti apie tai, nes tai neveda prie gero. Tai ne į naudą tiek man, tiek jai. Bus tik blogiau.
