// Zayn
Dar vienas rytas, kai atsibundu lovoje vienas. Prisimenu, jog šį kartą Rebecca turėtų dirbti, tačiau ji turėjo pažadinti mane. Vakar likusį vakarą taip ir nesikalbėjome daugiau ir aš nežinau, kodėl. Aš nenoriu pyktis, tačiau Rebecca tokia principinga. Stengiuosi kiek įmanoma, kuomet susiginčijame, kelis kartus apgalvoti prieš ką nors sakydamas, tačiau vis tiek ji suranda priežastį supykti ir nesikalbėti su manimi. Ar tai dėl Amy? Nesitikėjau, jos pamatyti ar tuo labiau, kad ji panorės apsikabinti. Tačiau tai nieko nereiškia. Apsikabinimas nėra išdavystė. Jai Alex pasakė, kad flirtavau su ja? Jis pasakytų bent ką, kad tik patrauktų ją į savo pusę. Aš taip pat Rebeccą užtikau su Alex koridoriuje, tačiau neprisigalvoju nebūtų dalykų, jog ji slapta su juo susitikinėja ar dar ką. Nes aš ja pasitikiu. Mums, regis, reiktų apie tai rimtai pasikalbėti.
O jau už keleto dienų, kai Rebecca baigs darbą, važiuosime pas jos mamą. Jaudinuosi, nes noriu, kad viskas būtų gerai, tačiau žinau, kad bus sunku. Sužinojusi apie mane ji nebuvo patenkinta. Bet juk tai turėtų būti Rebeccos sprendimas ir noriu, kad jos mama suprastų, jog aš, visai kaip ir ji, noriu, Rebeccai tik gero. Noriu, kad jai viskas būtų gerai ir žinau, kad su manimi bus. Viskas, ko noriu, tai ramiai gyventi kartu su ja, ir kad nebūtų jokių rūpesčių su jos mama ar dar kuo. Gal viskas kiek ir per greitai, tačiau dabar tai nesvarbu, nes aš, visai kaip ir jos mama, noriu, kad Rebecca būtų laiminga. Ir aš žinau, kad su manimi ji tokia ir bus. Aš stengsiuos. Pažadu tai.
Atsikėlęs iškart nueinu į dušą. Sunku nepastebėti, kaip greitai mano namuose padaugėjo Rebeccos daiktų. Duše daugiau jos daiktų negu mano, tačiau tai man patinka. Patinka žinoti, kad Rebecca gyvens čia, patinka matyti jos daiktus namuose. Mėgstu viską, kas susiję su ja, visos mažos detalės ir norėčiau, kad Rebecca žinotų, kaip jaučiuosi, tuomet, galbūt, suprastų, jog nėra prasmės ant visų tų merginų pykti ar pavydėti. Žinau, kad ir pats nesielgiu kitaip, kuomet šalia jos atsiranda Alex, tačiau tai kiek kita. Visi žino, jog Alex Rebecca patinka bei koks įkyrus jis yra. Alex niekad nepraleidžia progos Rebeccos užkalbinti, o tos merginos... Na, dėl Alice su Rebecca jau išsiaiškinome, tačiau apie Amy taip ir nespėjome pasikalbėti. Amy yra vieno mano draugo, kurio taip jau ilgą laiką nemačiau, mergina, o gal jau ir buvusi. Mudu niekad per daugiausiai nebendravome, tad nesitikėjau, jog ji sumanys apsikabinti, tuolabiau, kuomet nemačiau jos daugiau nei pusė metų. Tačiau Rebecca turėtų nepamiršti ir to, kad Amy buvo išgėrusi. Noriu, kad Rebecca pagaliau supratų, jog be jos man daugiau nerūpi jokia kita mergina
Parašau jai žinutę su prašymu parašyti man, kuomet Rebecca baigs darbą. Aš noriu jos atvažiuoti. Kartais atrodo, kad Rebecca pati nežino dėl ko ant manęs pyksta. Išties kartais būnu kaltas, tačiau dabar stengiuosi kaip galėdamas visko nesugadinti ir nesugriauti. Pastaruoju metu kaip galėdamas stengiuosi dėl mūsų. Aš jai gyventi pasiūliau kartu, tad kodėl Rebecca galvoja, jog mane sudomins kokia nors kita mergina? Ar tai nepakankamas įrodymas, kad žiūriu į mudu rimtai? Ką darau ne taip? Esu pasiryžęs susitikti su jos mama, nors is žinau, kaip ji manęs nemėgsta ir prieštarauja dėl mūsų santykių. Jeigu man nerūpėtų Rebecca, tiesiog nutraukčiau viską, tačiau aš noriu gyventi su ja. Nesakau, jog nemalonu žinoti, kad ir jai rūpi, tačiau kartais būna per daug, kuomet dėl tų merginų Rebecca nesikalba ir su manimi.
Ji iki pat vakaro taip ir neatrašo, nors ir matau, kad mano žinutę peržiūrėjo. Vis dėlto vakare atsakymo sulaukiu. Vieno vienintelio žodžio „jau". Mums tikrai reikia pasikalbėti apie tai. Neoriu kiekvieną kartą pyktis su Rebecca dėl to, ko pats negaliu kontroliuoti.
Išvažiuoju iš namų ir jau netrukus būnu vietoje. Dar keletą minučių tenka laukti jos, kol pagaliau ji išeina. Matau, kaip sustojusi Rebecca akimirką dairosi manęs, tačiau pagaliau pamačiusi prieina. Įlipusi į mašiną, ji iškart prisisegusi saugos diržą ranka pasiremia galvą ir atsiremia alkūne į dureles. Mergina žvelgia tiesiai net nepažvelgdama į mane. Pirmasis pasisveikinu su ja, bet ji tik kažką sumurma.
- Kas vyksta? - paklausiu griežtesniu balsu, kuomet ji toliau tyli.
- Ką? - pagaliau Rebecca atsisuka į mane.
- Kas ne taip? - pakartoju stebėdamas ją.
- Viskas gerai, - pasako nusisukdama.
- Tuomet kodėl pyksti? - kartais santykiai su ja pradeda priminti vaikų žaidimus. Nejaugi ji to nori? Atrodo, jog tik aš vienas į tai žiūriu rimtai.
- Aš nepykstu, - matau, kaip ji nestipriai susiraukia. - Tiesiog buvo sunki diena, o ir miegojau nedaug. Maniau, kad tai tu pyksti.
- Aš? Už ką? - šiek tiek nustembu. Iki pat šiol net nebuvau susimąstęs, jog turiu už ką nors ant jos pykti.
- Dėl tos merginos, - sumurma. - Žinau, jog pasikarščiavau. Atleisk, - negarsiai ištaria. Nesitikėjau, jog ji atsiprašys.
- Viskas gerai, tačiau turėtum labiau pasitikėti manimi.
- Aš pasitikiu tavimi, - pasako ir vėl kilstelėjusi galvą į mane. - Panašiau, jog aš nepasitikiu pati savimi, - darkart sumurma. - Tiesiog žinau, kad tau susirasti kitą nebūtų sudėtinga.
- Aš noriu gyventi su tavimi, kodėl man turėtų reikėti kitos?
- Nežinau, tiesiog kartais taip atrodo. - atsidūsta. - Stengiuosi negalvoti apie tai, bet šios mintys vis lenda man į galvą ir negaliu nieko padaryti. Stengiuosi jas nuvyti, tačiau ne visada tai pavyksta... Tos merginos, regis, atrodo geriau, ir susidaro toks įspūdis, jog pasirinksi jas.
- Rebecca, - taip pat atsidūstu. - Nepasirinkčiau jų niekad. Man nereikia kitų.
- Važiuokime namo, - negarsiai ištaria pakeitusi temą ir nuleidusi galvą.
- Namo? - pakartoju ir mergina linkteli.
- Nenoriu nieko daugiau veikti, noriu tik likusį vakarą praleisti namuose.
Ji, matosi, kaip ir pati sakė, jog miegojo mažai. Norėčiau, jog ji galėtų ilgiau pamiegoti, bet žinau, kad ji nesutiks nedirbti. Žinau, kad negaliu kontroliuoti, todėl stengiuosi pernelyg nevadovauti. Rebecca pati sprendžia, kaip jai elgtis, tad neturėčiau kištis. Galiu tik patarti. Norėčiau, kad ji suprastų, kad jai nereikia to darbo, bet Rebecca nesiklausys manęs.
Namuose likusį vakarą nieko daugiau neveikiame. Maistą užsisakyti nusprendžiame į namus ir svetainėje žiūrėjome Rebeccos išrinktą filmą iki ko, kaip ir tikėjausi, ji neužmigo galvą padėjusi man ant krūtinės ir koją permetusi man per liemenį. Delnu švelniai glostau merginai nugarą jusdamas jos ramų kvėpavimą. Šiandien Rebecca kiek kitokia: ji kalbėjo nedaug, buvo ganėtinai rami. Dabar dar tik beveik pusė devynių vakaro, tad tikiuosi, kad jai užteks laiko išsimiegoti
* * *
sveiiiikos
Parašyykit, ką manoot! ((:
